Pasak bendrovės „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, šiandien galima tik stebėtis, kaip greitai - vos per vienerius metus - ant dešiniojo Danės upės kranto buvo pastatyta nauja Klaipėdos elektrinė, iš anglies gaminusi elektrą miestui. Istoriniai šaltiniai liudija, kad vienu metu statybose dirbo apie 400 darbininkų, o lėšas jos statybai skyrė Lietuvos Vyriausybė.
„Tai buvo ekonominio ir politinio sunkmečio laikas. Tačiau tuometiniai miesto ir netgi valstybės vadovai buvo tvirti: didėjant miesto energetiniams poreikiams, nauja, didesnio galingumo elektrinė buvo reikalinga kaip oras. „Tegul ji būna palaiminta ir ja didžiuojamasi“ - taip rašė tuometinė spauda apie šį faktą“,- istoriją primena dabartinis bendrovės vadovas V.Valutis.
Vieta elektrinei ant Danės upės kranto buvo pasirinkta todėl, kad čia patogu atplykdyti kurą. O silpno grunto problema išspręsta į žemę sukalant 20 tūkstančių ilginių metrų ąžuolinių polių, kurie AB “Klaipėdos energija” pastatus ir įrengimus Danės gatvėje laiko iki šiolei.
 |
| 15min nuotr. /Klaipėdos energija. |
Antrasis pasaulinis karas Klaipėdos elektrinę beveik sulygino su žeme - besitraukianti Vokietijos armija išsivežė vertingiausius įrengimus, susprogdino abu elektrinės kaminus, apgadino katilus ir kitus įrenginius. Visgi atstatymui prireikė vos devynių mėnesių – 1945 lapkritį elektrinės generatoriai vėl gamino Klaipėdai energiją. Pokario laikotarpiu elektrinė buvo vienintelė elektros energijos tiekėja ne tik Klaipėdos mieste, bet ir visame pajūrio regione. Tik penktajame dešimtmetyje, Klaipėdą sujungus su bendra Lietuvos energetikos sistema, pagrindine įmonės užduotimi tapo centralizuotas šilumos tiekimas pramonei ir gyvenamiesiems namams.
„Sunku patikėti, tačiau vos prieš kelis dešimtmečius Klaipėda atrodė gerokai kitaip. Anglių krūvos ir kaminai, iš kurių rūksta juodi dūmai,“, - pastebi V.Valutis. Dujos ir centralizuota šildymo sistema iš esmės pakeitė Klaipėdos peizažą – tik nuo 1974-ųjų balandžio įmonės katilinėse nustota deginti akmens anglį.
Šiandien iš senosios elektrinės Danės gatvėje ir dar 4 katilinių bendrovė šiluma aprūpina apie 80% Klaipėdos miesto šilumos vartotojų – pramonės objektų, įstaigų, organizacijų, gyvenamųjų namų. Bendrovės padalinys šildo ir Gargždų miestą. Kurui naudojamos gamtinės dujos (apie 95%) ir tik esant būtinybei deginamas mazutas.
Kelis dešimtmečius bendrovei „Klaipėdos energija“ vadovaujantis Vytautas Valutis pastebi, kad istorija iš dalies kartojasi. Kaip ir prieš 80 metų, šiandien jaučiamas galingesnės, modernesnės, aplinką tausojančios ir energijos gamybos savikainą mažinančios termofikacinės elektrinės poreikis. Būtent tokią jėgainę Klaipėdoje ketinama pradėti statyti jau kitais metais. Joje bus deginamos netinkamos perdirbti, bet energetinę vertę turinčios komunalinės ir pramoninės atliekos, biokuras.
„Minėdami savo įmonės jubiliejų, su dėkingumu prisimename tuos, kurie prieš 80 metų statė elektrinę, po karo kėlė ją iš pelenų ir tuos, kurie iki šiolei dirba tęsdami energetikų misiją – gaminti ir tiekti šilumą mūsų miestui“, - sakė AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius V.Valutis.
