Klaipėdos miesto meras inicijavo atskirus pasitarimus su uostamiesčio ligoninių, savivaldybei pavaldžių ir privačių pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovais. Tikslas – išsiaiškinti, kaip pasibaigus karantinui atnaujinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, su kokiais sunkumais susiduria atskiros medicinos paslaugų srityje dirbančios grandys, išsiaiškinti, ko reikia, kad šias paslaugas gyventojai gautų greičiau.
„Suprantame ir jaučiame, koks didžiulis yra medicininių paslaugų apimčių grąžinimo į prieškarantininį lygį poreikis, tačiau turime įvertinti visas aplinkybes, tuo pat metu darydami viską, kad teikiamų paslaugų lygis ir kiekis grįžtų į mums įprastas vėžes. Susitelkimas, susikaupimas, nesidairant į trikdžius, bet ieškant algoritmų, kurie sudėtingomis situacijomis būtų tam tikras kompasas – tai dabar svarbiausia“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Viešoje erdvėje pasigirdus skundams, kad gyventojams sunkiai pasiekiamos reikalingos gydytojų paslaugos, pirmiausia į pasitarimą Klaipėdos meras sukvietė didžiausių mieste stacionarias gydymo paslaugas teikiančių įstaigų – ligoninių – vadovus. Jie patikino, jog ligoninės dirba maksimaliais režimais ir, norėdamos nepažeisti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų reikalavimų, pacientų priima tiek, kiek tik gali jų priimti. Kadangi privalo laikytis saugumo reikalavimų (dėl atstumo, paciento priėmimo vietos dezinfekavimo, patalpų vėdinimo ir kt.), per tą patį laiką dabar fiziškai priima mažiau pacientų negu iki koronaviruso pandemijos šalyje paskelbimo. Tačiau bendras po karantino aptarnaujamų pacientų skaičius vis didėja, nes dalis jų konsultuojami ir nuotoliniu būdu.
Pacientų antplūdis
Ligoninių vadovams pritarė ir savivaldybei pavaldžių pirminės sveikatos priežiūros centrų – VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, VšĮ Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Klaipėdos miesto poliklinika, ir privačių medicinos paslaugas teikiančių įstaigų vadovai. Jie tvirtino, kad po karantino aptarnaujamų pacientų srautai žymiai išaugo (tiesa, per liepos – rugpjūčio mėn. jie reikšmingai sumenko), o pacientai „pasunkėjo“.
Po to, kai Sveikatos apsaugos ministerija leido atnaujinti medicininių paslaugų teikimą, ir savivaldybei pavaldžios, ir privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos sulaukė didžiulio pacientų antplūdžio. Nors privalo laikytis griežtų saugumo reikalavimų, dauguma poliklinikų taip organizavo darbą įstaigos viduje, kad galėtų aptarnauti kuo daugiau pacientų. Suteiktų paslaugų skaičiai daro įspūdį: šių metų liepos – rugpjūčio mėn. priimtų (kontaktiniu ir nuotoliniu būdu) pacientų skaičiai, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo kone dvigubai. Visos įstaigos už pacientams suteiktas paslaugas gauna finansavimą iš Valstybinių ligonių kasų, todėl yra suinteresuotos suteikti kuo daugiau paslaugų ir nesutinka su jų adresu skriejančiais viešoje erdvėje pasigirstančiais priekaištais.
Serga pati E-sveikata
Vis dėlto pati didžiausia kliūtis, trukdanti gydytojams normaliai dirbti, yra įrankis, kuris buvo sukurtas jiems padėti. Tai – siuntimų konsultacijai, gydymui ar tyrimui ir gydytojų darbui skirta elektroninė sistema E-sveikata, kuri kasdien stringa arba išvis neveikia, todėl verčia gydytojus gaišti laiką.
Dar viena priežastis, kuri neleidžia greičiau sutrumpinti laukiančių pacientų eilių – kai kurių specialistų reikalavimai, kad pacientai pirma gautų siuntimą, o tik tada užsiregistruotų pas gydytojus. Jeigu konsultuojančio gydytojo vizitas paskiriamas daugiau kaip po mėnesio, kai gautas siuntimas jau nebegalioja, pacientas vėl turi kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis pakartotinai parašytų siuntimą. Yra ir priešingų pavyzdžių, kai pacientas ateina pas specialistą be siuntimo.
Šeimos gydytojai akcentavo, kad tik jie kaip medikai turi teisę nuspręsti, kokio specialisto konsultacijos pacientui yra reikalingos, o ne pats pacientas sprendžia, kokio specialisto konsultacija jam reikalinga. Esą neretai, negavę trokštamo „kelialapio“ pas pageidaujamą specialistą, pacientai nepagrįstai skundžiasi negaunantys paslaugų.
Pas gydytoją eina pasikalbėti
Visi pasitarimuose pas merą dalyvavę medikai akcentavo dar vieną svarbią, ne su medicinos paslaugų teikiančių įstaigų darbu susijusią priežastį, dėl ko susidaro pacientų eilės, – besąlygišką gyventojų norą patekti pas savo gydytoją, nesant tam svarbių priežasčių. „Gydytoja, aš jūsų nemačiau tris mėnesius“, – tokią, dažnai vienintelę, apsilankymo priežastį neretai išgirsta medikai, ypač iš vyresnio amžiaus pacientų. Specialistai pastebi, kad po karantino pastebimai pablogėjo bendra gyventojų psichinė sveikata. Susitikdami su šeimos gydytoju žmonės taip realizuoja bendravimo poreikį, užimdami vietą to paciento, kuriam išties reikalinga pagalba.
Dar vienas veiksnys, turintis įtakos medicinos paslaugų prieinamumui – pacientai, kuriems trūksta sąmoningumo. Kalbama apie pacientus (ypač – tėvelius su mažamečiais vaikais), kurie užsiregistruoja vizitui pas gydytoją, bet, pasikeitus planams, jo neatšaukia.
Išklausius atskirų sveikatos priežiūros grandžių atstovus, artimiausiu metu meras į bendrą pasitarimą ketina sukviesti visus Klaipėdos miesto sveikatos sistemos atstovus. Tokio bendro susitikimo tikslas – kuo efektyviau spręsti atskirų grandžių medikų bendradarbiavimo problemas ir ieškoti bendro sutarimo, kaip patobulinti Klaipėdoje teikiamų medicinos paslaugų prieinamumą pacientams.
