Tradicinis pėsčiųjų žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“
Pirmasis šventinio savaitgalio renginys – Vakarų (jūros) šaulių (Klaipėdos apskr.) 3-iosios rinktinės bei Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamas tradicinis pėsčiųjų žygis. Tikimasi, kad žygyje dalyvaus apie 3000 žygeivių. Sausio 13-ąją registracija žygiui prasidės 18 val. M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje Kretingoje. Žygio pradžia – Kretingos rotušės aikštėje 22 val. Žygio maršrutas iš Kretingos į Klaipėdą.
Koncertas „Švyturio“ arenoje
Klaipėdos krašto dienos išvakarėse – sausio 14 d. „Švyturio“ arenoje įvyks iškilmingas renginys „Mūsų vienas vardas – Lietuva“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Didžiausioje uostamiesčio koncertų salėje jubiliejaus minėjimo vakarą susiburs populiariausi šalies atlikėjai, kilę iš Klaipėdos krašto ar jaučiantys miestui ypatingus sentimentus. Koncerte pasirodys Monika Liu, Steponas Januška ir Kristina Jatautaitė, Edgaras Lubys, Liepa Mondeikaitė, Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė, grupės „Pikaso“ bei „Man-go“, Bjelle ir Norbertas, Monika Linkytė, Vilius Popendikis, Rūta Ščiogolevaitė ir Vaidas Baumila.
„Prefektūros šturmas“ – kelionė laiku į tarpukario pasaulį
Vienas ryškiausių, Klaipėdos krašto metus reprezentuojančių renginių – Prefektūros šturmas. Pasak vieno iš organizatorių – Mariaus Tumšio, tokio masto teatralizuota Klaipėdos krašto prijungimo rekonstrukcija, kokią sausio 15-ąją išvys šventės dalyviai, Lietuvoje vyks pirmą kartą.
Pastatas, kuriame buvo sąjunginių valstybių valdžios centras – vyriausiasis komisariatas, tuo metu neoficialiai vadintas prefektūra – taps atskaitos tašku, aplink kurį vyks visas veiksmas, atkartojantis miestiečių gyvenimą ir karinį puolimą. „Scena“ išsiplės į teatro aikštę ir turgaus gatvę, kad kuo daugiau žmonių galėtų matyti renginį.
Organizatoriai žada įspūdingą renginį, kuris žiūrovus nukels šimtmečiu atgal ir atskleis to meto autentiką, kovos reikšmę ir Klaipėdos susigrąžinimo svarbą. Taip bus pagerbti žuvę savanoriai ir įprasminti 1923-ųjų sausio 10–15 d. įvykiai.
Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami ne tik planuotis savo maršrutus sausio 13–15 dienomis, aplenkiant Sukilėlių g., bet ir laukiami teatralizuotoje rekonstrukcijoje. Renginys nemokamas. Pradžia sausio 15 d., nuo 15 val., Teatro aikštėje, Klaipėdoje.
Iškilmingas minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“
Klaipėdos krašto dienos renginiai prasidės sausio 15-ąją iškilmingu minėjimu. 10 val. vyks Tilžės akto signatarų Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto kapų pagerbimas, tuo pat metu Marijos Taikos karalienės bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, o Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapijoje vyks iškilmingos pamaldos už Klaipėdos kraštą.
12 val. vyks iškilmingas-tradicinis minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ Klaipėdos skulptūrų parke. Paminklas Klaipėdos skulptūrų parke, pastatytas 1925 Lietuvos šaulių sąjungos XX rinktinės iniciatyva ant Klaipėdos kapinėse palaidotų Klaipėdos krašto sukilimo dalyvių kapo. Tikimasi, kad 2023 m. sausio 15-osios ceremonijoje dalyvaus aukščiausi šalies vadovai, Lietuvos kariuomenės atstovai. Ceremonija šiemet papildys Vakarų (jūros) šaulių (Klaipėdos apskr.) 3-ioji rinktinė šaulių priesaika ir jaunųjų šaulių pasižadėjimas.
Čia pat, 13 val. lauks iškilminga kryžių, skirtų Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1870–1871 m. Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, ir Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių bataliono kariams atminti, atidengimo ceremonija, kurią organizuoja Prancūzijos ambasada.
14 val. Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje bus pristatyta paroda – „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“ atidarymas. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kartu su partneriais parengta paroda per metus apkeliaus didžiuosius Lietuvos muziejus.
Šventinę dieną vainikuos Klaipėdos dramos teatre vyksiantis iškilmingas renginys – „Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923“, kuris nuo 18 val. bus tiesiogiai transliuojamas LRT eteryje. Renginį kuria geriausi miesto kultūros ir meno kūrėjai – scenografė – Vita Eidimtaitė, choreografija – Agnija Šeiko, dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenarijaus autorius – Gintaras Grajauskas, kostiumų dailininkė – Aina Zinčiukaitė, režisierius – Marius Tumšys, TV režisierius – Andrius Lygnugaris, kompozitoriai – Giedrius Kuprevičius, Vladimir Konstantinov ir Gintautas Litinskas. Tarp atlikėjų – Beata Ignatavičiūtė, Kristina Jatautaitė – Stanevičienė, Edmundas Kučinskas, Simonas Donskovas, Rokas Spalinskas, Steponas Januška, Tadas Girininkas ir Monika Liu ir kt.
