Siekiant paspartinti įstrigusią Klaipėdos ekonominės zonos (LEZ) plėtrą, Vyriausybė pasirašys bendradarbiavimo sutartį su termofikacinę elektrinę ketinančia statyti bei 9 milijonus litų vertės kompensaciją už privačios žemės išpirkimą šioje zonoje sutinkančia sumokėti bendrove „Fortum Heat Lietuva“ ir Klaipėdos miesto savivaldybe.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas numato, kad į laisvąją ekonominę zoną patenkanti privati žemė yra paimama visuomenės poreikiams ir turi būti išperkama iš privačių žemės savininkų. Tačiau valstybė neturi lėšų, kad galėtų išpirti privačią žemę, todėl Klaipėdos LEZ plėtros procesas buvo įstrigęs ilgam.
„Nenormalu, kad gyventojų iškeldinimo iš pramonės zonos klausimas buvo vilkinamas jau keliolika metų ir žmonės buvo priversti gyventi apsupti gamyklų. Žemės išpirkimo klausimas išspręstas ir dabar Klaipėdos LEZ plėtrai nelieka kliūčių. Tikimės, kad investicijų pritraukimas į šią zoną pajudės su nauja jėga“, – sakė pasirašyti sutartį įgaliotas ūkio ministras Dainius Kreivys.
Bendradarbiavimo sutartimi numatyta, kad bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ atlyginimui už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus skirtą 9 mln. litų kompensaciją perves Ūkio ministerijai. Ūkio ministerija šias lėšas savo ruožtu perves į Klaipėdos miesto savivaldybės sąskaitą pagal tarpusavio sutartį, kurioje bus nustatyta kompensacijos mokėjimo ir atsiskaitymo tvarka ir terminai.
Šie pinigai bus panaudoti atlyginimui už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, statinius, jų priklausinius bei sodinius, esančius Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, Lypkių gatvėje.
„Džiaugiamės, kad Ūkio ministerija rado išeitį iš ilgus metus besitęsusios komplikuotos padėties. Dabar gyventojai po 15 metų laukimo pagaliau galės išsikelti iš pramoninės LEZ teritorijos“, – sako Lypkių gatvės bendruomenės atstovė Aldona Toliušienė.