Regina Baguckienė Paupių kvartale gyvena nuo 2001 metų, tad kone du dešimtmečius. Pasak jos, vienokių ar kitokių problemų dėl bendrovės veiklos buvo ir yra visą laiką. Anksčiau ant palangių, automobilių ir aplinkos nusėsdavo medienos drožlės, tačiau bendrovė ėmėsi priemonių ir jų nebeliko.
„Didelių dulkių, kurios atskrenda, bent jau vizualiai matomų nematome. Aišku, ir langai, ir kiemas apsinešę, bet ar nuo medienos, negalime akcentuoti. Vizualios taršos nematyti. Kitos bėdos išryškėjo – dūmų šleifai labai dažni, kai visas rajonas tampa mėlynas, tarsi koks rūkas mėlynas ir rajoną apgaubia dūmai. Dažniausiai vėjas vakarų, neša viską į Paupius“, – pasakojo moteris.
Kvartalo gyventojus itin kamuoja kvapų problema. Rajone pasklinda aitrus tarsi degintos medienos kvapas. Ketvirtadienį vykusio nuotolinio aptarimo metu moteris sako supratusi, kad artimiausiu metu problema greičiausiai nemažės, nes įmonė neslėpė kol kas nesanti parengusi plano.
„Didelių vilčių neatsirado, nes jokio pažado nesulaukėm kol kas. Pažadėjo, kad galbūt pateiks priemonių planą kitais metais III ketvirtyje. Tik planą, o kada įgyvendins, neaišku. Kokie planai – trumpalaikiai ar ilgalaikiai neužsiminta. Deja, į klausimus neatsakyta tiksliai. Labiau pristatė, ką jau padarė. Nenudžiugino.... O nuliūdinti..., na, mes jau susitaikę su ta realybe esame, tik tiek, kad norisi gyventi saugioj, švarioj aplinkoj. Gyventojai pavargę nuo tos taršos, pikti labai“, – kalbėjo R.Baguckienė.
Bendruomenėje žmonės skundžiasi kvėpavimo takų, pneumonijos susirgimais, alergine sloga, kuri tapo nuolatine palydove.
Vykdė apklausą: ir oro, ir garsų tarša
Paupiuose, kur gyvena daug šeimų, iš viso apie 1 300 gyventojų, lapkritį buvo vykdoma apklausa. Bendrovė buvo informavusi, jog įgyvendino triukšmo mažinimo planą, tad siekta sužinoti, ar gyventojai pajuto poveikį. Apklausta ir dėl vyraujančių kvapų. Internetu vykusioje apklausoje į 12 pateiktų klausimų atsakė apie šimtas gyventojų.
„Net 93 proc. pasakė jaučiantys sklindantį kvapą, tad visi beveik jaučia. Tie kvapai stiprūs ir labai stiprūs. Labai maža dalis gyventojų jaučia silpną kvapą. Tai toliau nuo gamyklos nutolę gyventojai, o artimesni – Rasos, Šienpjovių, Jaunystės gatvių yra arčiau gamyklos, mes jaučiam labai stiprų kvapą. Tas kvapas labiau jaučiamas vakare, naktį. Visos gamyklos kažkaip išleidžia kvapus tamsoje, o gal dieną gyventojai dirba ir ne taip jaučia? Vėjas nuo vakarų viską neša į mūsų pusę, o kvapas aitrus, deginantis, graužia gerklę, akis. Dauguma jaučia ir triukšmą, jis pastovus ir didelis. Tik arčiau Palangos plento gyvenantys vos jaučia“, – kalbėjo moteris.
Vėjas nuo vakarų viską neša į mūsų pusę, o kvapas aitrus, deginantis, graužia gerklę, akis.
Anot jos, apie problemą su įmone gyventojai kalbasi jau daugybę metų. Kasmet apsilanko bendrovėje pokalbiui, prašo taikyti papildomas priemones.
„Nesakom, kad niekas nevykdoma, kai kuriuos pažadus tikrai tęsi. Dėl triukšmo mažinimo buvo imtasi priemonių, bet gyventojai pirštais rodė, iš kur tas garsas sklinda, ir triukšmus pašalino. Apklausoje žmonės įvardija, kad garsas jaučiamas nuolat ir tas garsas pastovus ūžesys – krovos technikos garsai, džiovyklos garsai. Keletas nurodė, kad tarsi autokrautuvo cypimas atbulinės eigos“, – pasakojo Paupių gyventoja.
Reikalaus veiksmų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas sako, jog įstaiga sulaukia nemažai Paupių bendruomenės nusiskundimų. Pateikta ir filmuota medžiaga, į gyvenvietę vyko ir centro darbuotojai.
„Patys dirbame centre, Liepų gatvėje, jautėm kvapą. Žmonių skundai tikrai yra pagrįsti. Labai rimti dalykai. Kur žmonės gyvena, jų teritorijoje formaliai 8 kvapo vienetų rodikliai neviršija, bet žmones erzina ir dirgina kad ir mažesnis vienetų skaičius. Neturi būti aplinkoj jokių smarvių. Inicijavom tą pokalbį, pasitarimą bendruomenės ir savivaldybės. Yra dvi problemos – triukšmas ir kvapai. Birželį buvo sudaryta komisija dėl kvapų kontrolės. Nustatyta, kad artimiausiose gatvėse jaučiamas degintos medienos kvapas. Po to mūsų specialistai paruošė oro mėginių kvapo koncentracijai nustatyti paėmimo planą. Pagal tą planą laboratorija paėmė oro mėginius ir atliko kvapo sklaidos modeliavimą. Įmonė turi šią informaciją, gyvenamojoje aplinkoje nustatyta nuo 3,7 iki 5,7 kvapo vienetų. Formaliai higienos normoje numatytų 8 vienetų neviršija, tačiau žmonės skundžiasi erzinančiu, aitriu kvapu. To neturi būti. Įmonė veiklą turi vykdyti, kad savo taršą suvaldytų ir iki gyvenviečių ji nenueitų“, – sakė R.Grigaliūnas.
Vadovas sako, jog gavus kvapų rezultatus ir informavus bendrovę, sulaukta kultūringo atsakymo, jog priemonių planą įmonė ketina pateikti kitų metų III ketvirtį. R.Grigaliūnas įsitikinęs, kad tai tikrai ne tokie terminai, į kuriuos reikia orientuotis, tad įmonė tikrai nebus pamiršta ir reikalavimai nesiliaus.
„Gyventojai nerims ir mes nepaliksim ramybėje. Taip negalima. Planavimo dokumentuose Danės upės ir Joniškio gatvių teritorija numatyta kaip rekreacinė teritorija, čia numatyti įvairūs pastatai, prieplaukos, o pagal sklaidos modeliavimą dalyje tos teritorijos nustatyta, kad yra nuo 10 iki 13 kvapo vienetų. Toliau – 8-10 vienetų. Neįtelpa į jokius rėmus!
2024 metų sausį pagal higienos normą didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos ore neturi viršyti 5 kvapo vienetų, tai įmonė realiai turi trejus metus imtis priemonių, kad būtų sumažinta. Įmonė klausimą uždavė: „Ką siūlote?“. Mes tų priemonių nesiūlysim, yra specialistai. Turi juos pasikviesti, yra Europoje ir pasaulyje priemonių, būdų, kaip kvapus sumažinti. Pasakoja, kad pastatė 7 metrų sienelę, kvapas sumažėjęs, tai juokinga. Kaminas, kuris išmeta, yra 10, 15 ar 20 metrų aukščio. Kol kas nieko konkretaus nebuvo pateikta, žiūrėsim, kokį atsakymą gausim. Jei nesulauksim per protingą laiką, kreipsimės toliau. Lašas po lašo ir akmenį pratašo“, – įsitikinęs R.Grigaliūnas.
Pasakoja, kad pastatė 7 metrų sienelę, kvapas sumažėjęs, tai juokinga. Kaminas, kuris išmeta, yra 10, 15 ar 20 metrų aukščio.
Pasak vadovo, įmonės išmetamuose garuose aplinkosaugininkai buvo nustatę formaldehido. Tai pakankamai agresyvi medžiaga, turinti specifinį kvapą, erzinanti kvėpavimo takus.
Per vykusį pasitarimą R.Grigaliūnas sako pasigedęs konkretumo, ką įmonė ketina daryti, kad situacija pasikeistų. Kalbėta labiau apie tai, kas jau padaryta, o ne apie ateities planus.
„Tai sąžinė pačių vadovų. Jei kiekvienas darys kaip priklauso, bus mažiau triukšmo arba tų kvapų mažiau. Turi būt papildomos priemonės, technologiją reikia keisti, procesus. Patys pripažino, kad atliekas drožlių degina. Įmonė turi namų darbų, norėtume kad stengtųsi. Apeliuojame į sąmoningumą, nes įmonė vos ne miesto centre. Tarša turėtų sustoti ties sklypo riba“, – sakė vadovas.
„Klaipėdos medienos“ direktorius Nikolajus Ivanovas: kaminas bus nugriautas
Pasak bendrovės „Klaipėdos mediena“ direktoriaus Nikolajaus Ivanovo, fabrikas, pastatytas 1899 metais, visada veikė atokiai nuo miesto. Tačiau prieš kelis dešimtmečius, pasikeitus teisės aktams, buvo sumažinta gamyklos sanitarinė zona ir leista aplink įsikurti gyvenamiesiems kvartalams.
Bendrovė pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai ir siekiant mažinti poveikį aplinkai, įmonė savo lėšomis pradėjo gamybos veiklos pertvarkymo programą, kuri atsieis daugiau kaip 22 mln. eurų.
„2006-2019 m. „Klaipėdos mediena“ į poveikio aplinkai mažinimą investavo 14,5 mln. eurų – įrengtos Europos Sąjungos standartus atitinkančios oro filtravimo sistemos, įdiegtas triukšmo, atliekų taršą, kvapus neutralizuojančių priemonių kompleksas. Gyventojai ir institucijos fiksuoja šių priemonių efektą. Jį patvirtina ir nepriklausomų ekspertų duomenys, rodantys, kad normos neviršijamos. Dabar bendrovė pradėjo baigiamąjį veiklos pertvarkymo etapą į žaliąją gamybą, kuri užtikrins jos neutralumą aplinkos atžvilgiu. Tam per dvejus metus bus investuota dar 1,5 mln. eurų, – situaciją raštu pakomentavo vadovas. – Vis dėlto, reaguodama ir į emocinį gyventojų susirūpinimą, bendrovė ruošiasi pertvarkyti gamybą ir išardyti gamyklos kaminą. Tai pareikalaus papildomų 6 mln. eurų investicijų. Šiuo metu atliekama pažangias užsienio valstybių praktikas apimanti galimybių studija, kuri leis kitais metais nustatyti šių darbų apimtį ir grafiką“.
Tokio žingsnio bendrovė imasi, kaip tikina, siekdama pažangiai vystyti miestui bei visai šalies ekonomikai svarbią gamybos veiklą, kuri leidžia išlaikyti ir beveik 1 tūkst. darbo vietų.
„Taip pat sieksime ir toliau išlaikyti betarpišką santykį bei atvirą dialogą su bendruomene, stiprinti saugią ir draugišką kaimynystę“, – žada bendrovės vadovas.
