Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, miesto politikai pritarė tokiam raidos scenarijui, kurio įgyvendinimas, savivaldybės specialistų ir išorės architektų-urbanistų vertinimu, turėtų mažiausiai neigiamų pasekmių miestui, o uostui būtų numatyta galimybė plėstis ir padidinti krovos apimtis net tris kartus. Kartu uostamiesčio vadovas pažymi, kad šis tarybos sprendimas neužkerta galimybės ateityje įgyvendinti ir ambicingesnius uosto planus.
„Nei miestas, nei uostas nėra suinteresuotas stagnacija ir manau, kad niekas iš posėdžio metu buvusių salėje nekvestionuoja uosto svarbos. Tačiau šiandien turime suvokti vieną dalyką: mes kalbame ne tik apie tai, kam mes pritariame, daug svarbiau, kam mes neužkertame kelio ateityje. Antroji alternatyva neužkerta kelio ateityje įgyvendinti ir maksimalų uosto plėtros scenarijų, jeigu to prireiks. Žinoma, prieš tai sukūrus reikalingą teisinę bazę, numačius adekvačius kompensavimo už nuostolius mechanizmus, pateikus aiškius atsakymus į visus klausimus. Ir visa tai turi būti sudėliota ne miesto, ar uosto, o Vyriausybės lygmenyje. Šiandien to nėra, tad tvirtinti ketvirtąjį raidos variantą žiūrint vien į ekonominį naudingumą, būtų neatsakinga. Esame už uosto plėtrą, bet už subalansuotą plėtrą suvaldant visas neigiamas pasekmes“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Miesto raidos alternatyvose taip pat numatyta galima dalies uostamiesčio centre esančių uosto teritorijų konversija, keičiant jų naudojimo pobūdį, atveriant prieigą miesto gyventojams prie vandens, suformuojant patrauklias teritorijas poilsiui, rekreacijai, gyvenimui ir darbui. Užsienio šalių praktika rodo, kad uostams plečiantis į išorę, miestų centruose esančių uosto teritorijų konversija įvyksta natūraliai.
Taryba, pritarusi antrajai raidos alternatyvai, siūlomai kai kurių uosto teritorijų konversijai pritarė su pastaba, kad konversija bus vykdoma tik esant miesto, uosto ir privataus sektoriaus susitarimui.
„Aš suprantu, kad konversija nededant ant stalo jos suvaldymo ir įgyvendinimo plano, natūralu, kai kam kelia konvulsiją. Tai normali reakcija. Apie konversiją miestas gali kalbėti tik tada, jeigu sutampa miesto, uosto ir toje teritorijoje dirbančio operatoriaus interesai. Spekuliacijų, kad kažkas kažką išstums, išguis, šioje vietoje būti negali būti. Kas uostą mato kaip priešą, tas negali būti draugas miestui“, – sako V. Grubliauskas.
Iš viso tarybai buvo pristatyti 4 miesto raidos scenarijai, kurie buvo sumodeliuoti atsižvelgiant į keturis galimus uosto plėtros scenarijus: minimalią plėtrą, plėtrą pietinėje dalyje, plėtrą šiaurinėje dalyje ir maksimalią plėtrą – tiek šiaurinėje, tiek pietinėje miesto dalyse. Antrąjį plėtros scenarijų kaip optimaliausią įvardijusių savivaldybės specialistų ir išorės architektų-urbanistų nuomone, uostui plečiantis pietų kryptimi, susisiekimas su uostu galėtų vykti būsimuoju pietiniu aplinkkeliu, be to, iš šios uosto plėtrai numatomos teritorijos yra lengviausiai pasiekiama laisvoji ekonominė zona.
„Gyventojams pasekmės būtų minimalios, nes praktiškai visos komunikacijos vyktų už miesto ribų. Tai variantas, suteikiantis galimybę į priekį žengti tiek uostui, tiek miestui“, – sako miesto bendrojo plano rengėjų konsultantas, architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis.
Anot M. Pakalnio, pirmąjį variantą, nenumatantį uostui plėtros galimybių, būtų galima rinktis tik prognozuojant krizę ir stagnaciją. Trečias ir ketvirtas variantai yra labai ambicingi, atveriantys uostui dideles galimybes, tačiau turintys pakankamai didelių iššūkių: reikėtų galvoti apie Melnragės gyvenvietės iškeldinimą, atsirasiančias krantotvarkos problemas ir jų sprendimą, papildomų transporto komunikacijų tiesimą krante. Pasak architekto-urbanisto, šiandien tai sunkiai įgyvendinamas variantas, tad jis gali būti suvokiamas kaip ambicingas ateities tikslas, sukuriantis didžiules galimybes.
