Už S.Budino atleidimą per slaptą balsavimą „už“ buvo 18 tarybos narių, aštuoni – „prieš“, du susilaikė.
Nepasitikėjimą inicijavo 14 tarybos narių, tarp jų meras Vytautas Grubliauskas, kaltindami administracijos vadovą be tarybos ir vadovybės žinios pasirašius Klaipėdos bendrojo plano koncepciją.
„Yra vertybės – pasitikėjimas, kurioms negali būti galiojimo laiko“, – sakė teikimą atleisti administracijos vadovą pristatęs V.Grubliauskas.
Jis pripažino, kad S.Budinas juridiškai turėjo teisę pasirašyti dokumentą, ir klausimas yra etinio pobūdžio.
„Iš esmės pasirašydamas šitą koncepciją, turėdamas tam juridinę teisę, administracijos direktorius į paraštes, švelniai tariant, stumia bendruomenės lūkesčius. Bendruomenės aktyvi pozicija buvo vienas iš motyvų, kuris ir tarybai buvo lemiamas apsisprendžiant atidėti bendrojo plano rengimo koncepciją“, – teigė meras.
S.Budinas tvirtino dokumentą pasirašęs, nes „miestas negali virsti įkaitais neryžtingų sprendimų, kurių per pastaruosius pusę metų, prasidėjus rinkimų laikotarpiui, buvo ir daugiau“.
„Vienas iš pagrindinių darbų, kurio nepavyko įgyvendinti – bendrojo plano parengimas. Bendrojo plano koncepcija buvo įstrigusi daugiau kaip pusmetį. Vadovai yra tie žmonės, kurie turi daryti sprendimus, kad ir kokios sudėtingos aplinkybės būtų susiklosčiusios“, – sakė atleistas administracijos direktorius.
„Manau, kad savo kaip administracijos direktoriaus funkcijas atlikau tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų, jaučiu pareigą ir nenoriu perleisti atsakomybės po manęs ateinančiam administracijos vadui, kuriam bus nelengva našta pasirašyti tokios apimties dokumentą, neturint didelio supratimo“, – pridūrė jis.
Tarybos nariai kaltino S.Budiną jiems už akių patvirtinus miesto bendrąjį planą. Meras teigė, kad dokumento rengimas buvo nuslėptas ir nuo tarybos narių, ir nuo jo sekretoriato, neįkeltas į bendrą sistemą.
Anksčiau uostamiesčio taryba buvo nepritarusi S.Budino metinei veiklos ataskaitai.
