Pernai rugsėjį Klaipėdos mokyklų duris pravėrė beveik 21 tūkstantis moksleivių, t.y. tūkstančiu mažiau nei 2009-aisiais. Moksleivių jau ne pirmus metus mažėja dėl emigracijos bangos ir menko gimstamumo. Pasak Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, mokinių mažėja jau kone dešimtmetį, tad neišvengiamai tenka reorganizuoti ugdymo įstaigų tinklą, perskirstyti pedagogų etatus. Kasmet vaikų skaičius sumažėja 1200-1300-ais.
Nerimo dėl artėjančių mokslo metų neslėpė 15 metų pradinių klasių mokytoja dirbanti Martyno Mažvydo mokyklos pedagogė Daiva Blagnytė. „Nesaugumas dėl darbo vietos tikrai yra. Tačiau daug kas priklauso ne tik nuo moksleivių skaičiaus mažėjimo, bet ir mokytojo kvalifikacijos. Mokytojui metodininkui gal didesni šansai išlikti. Įtakos turi ir asmeniniai dalykai: jei pedagogas turi vaikų iki 14 metų, tai valstybės įstatymai gina ir saugo darbo vietą, o vieniši ar vaikus jau užauginę pedagogai jaučiasi nesaugiai“, – guodėsi pradinukų mokytoja.
M.Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Dumčius patvirtino, kad rugsėjį vargiai ar ateis pakankamai pirmokų, tad gali tekti pirmą kartą per dešimtmetį atsisakyti vieno ar dviejų mokytojų etatų. Darbo krūviu šiemet nesiskundžianti D.Blagnytė pasakojo, kad per jos mokytojavimo praktiką labai pasikeitė darbo pobūdis. „Ruošimosi pamokoms tvarka dabar visai kitokia: seniau pakakdavo vadovėlių, pratybų, o dabar ir prie kompiuterio ilgokai pasėdėti reikia. Daug dalyvaujame projektuose: vienas baigiasi, kitas prasideda. Sutinku, kad už save mokytojui reikia pakovoti, bent aš taip dirbdama nekovoju, tai tiesiog mano darbo stilius“, – kalbėjo mokytoja, tačiau užsiminė, kad net ir daug kūrybiškumo ar laiko į savo darbą idedantis mokytojas vis dėlto jaučiasi nesaugus.
„Kiekvienas rugsėjis atneša nerimo. Savaime aišku, bus ir atleidimų, turime priimti tuos gyvenimo iššūkius“, – pripažino Klaipėdos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laima Juknienė.
Kirtis rusų mokykloms
Demografinės problemos skaudžiai atsilieps kelioms uostamiesčio mokykloms. Nuo rugsėjo 1-osios į „Pamario“ vidurinės mokyklos pastatą ketinama atkelti I.Simonaitytės mokyklos mokinius, o jos patalpose įsikurs Vydūno vidurinė mokykla, kurios pastatas nebetinka ugdymui ir yra avarinės būklės. Tuo tarpu rusakalbes „Pamario“ vidurinę ir Andrejaus Rubliovo pagrindinę mokyklą ketinama sujungti į vieną. Pastarojoje mokėsi 200 vaikų, tad prijungus „Pamario“ moksleivius jų skaičius pasiektų 300. Esą „Pamario“ mokykloje mokytojų skaičius neproporcingas mokinių skaičiui. Bus pertvarkoma mokyklų administracija, o „Pamario“ mokykloje veikusios lietuvių klasės bus iškeltos į „Naujakiemio“ mokyklą. Mokiniai ir toliau turėtų mokytis savo senųjų mokyklų patalpose, tačiau administravimo vadžios būtų perduotos A.Rubliovo mokyklai.
A.Rubliovo mokyklos direktorius Vladimiras Artamonovas sakė, kad toks sujungimo planas buvo netikėtas. „Mokytojus reorganizacija palies mažiausiai, daugiau klius administracijai. Dirba apie 30 mokytojų, yra ir valandininkų, su kuriais gali tekti atsisveikinti“, – sakė V.Artamonovas. Labiausiai direktorius baiminasi ne dėl etatų, o dėl mokyklos pavadinimo, tikėdamasis, kad jis išliks toks pat. Pakalbinta „Pamario“ mokyklos direktorė Svetlana Charkovskaja apie jos vadovaujamos mokyklos reorganizaciją nuo komentarų susilaikė, esą dar niekas neaišku, tačiau teigė apie šį sujungimo variantą žinojusi seniai ir dėl to nesijaudinanti.
Pasigenda dialogo
Kur kas didesnį susirūpinimą dėl minėtų mokyklų sujungimo išsakė Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkė L.Juknienė. Ji teigė suprantanti kaitos švietimo sistemoje būtinybę, bet pasigenda žmoniškumo. „Šiemet pertvarką turėtume sutikti ramiai, bet norėtume, kad būtų tariamasi su bendruomene ir žmoniškai paaiškinama, kas ir kodėl vyksta. „Pamario“ ir A.Rubliovo mokyklų situaciją žinau. Dėl jų buvo priimtas vienoks projektas, jam iš esmės pritarta, o staiga viskas keičiasi. Pažeidžiamas viešasis interesas“, - kalbėjo pašnekovė.
Anksčiau planuota „Pamario“ mokyklą sujungti su I.Simonaitytės mokykla, tačiau kovo mėnesį savivaldybės Jaunimo ugdymo reikalų komitetas pakeitė nuomonę. „Tai tikrai netikėtas sprendimas. Aš pati buvau liudininkė. Jaunimo ugdymo reikalų komitetas pateikė absoliučiai naują variantą, su niekuo nesitardamas“, – stebėjosi pedagogų atstovė. Anot jos, švietimo sistemoje vyksta chaotiškos permainos. „Pagrindinėse mokyklose dėl moksleivių trūkumo yra chaosas, nesudaromi krūviai gamtos mokslų specialistams. Mokytojų paslaugų atsisakoma, nepaisant jų kvalifikacijos, kompetencijos“, – vardijo problemas L.Juknienė. Kalbėdama apie reorganizaciją dviejose rusų mokyklose, savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėja Virginija Kazakauskienė tvirtino, kad iš viso buvo svarstomi septyni variantai, o paskutinysis – švelniausiai atsiliepsiantis mokytojams.
