Antradienį Klaipėdoje vyko Uosto plėtojimo tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Didelis dėmesys jo metu skirtas molų rekonstrukcijai. Pristatyti galimi rekonstrukcijos variantai, jų poveikis uosto veiklai bei galima darbų kaina. Plėtojimo taryba, kurioje posėdžiavo uosto kompanijų bei suinteresuotų institucijų atstovai, rado bendrą sprendimą ir pritarė molų rekonstrukcijai, kuri leis gerokai pagerinti laivybą.
„Pats didžiausias pasiekimas, kad po dvejų metų diskusijų radome sprendimą, kuris, palyginti su antrąja alternatyva, yra 150 mln. eurų pigesnis, ir pasiekėme labai artimus parametrus, kurie leidžia laivybą užtikrinti 2,5 karto geriau, nei užtikrinama šiandien, kai apie šimtą dienų per metus negalime įvesti didžiųjų laivų. Šis skaičius mažės du su puse karto.
Vartų plotis išlieka tas pats, konstrukcijų – tas pats. Neturėtume turėti problemų derinant su aplinkosaugininkais šį projektą, tai didina projekto įgyvendinimo tempą, kas uostui ir verslui svarbu, – kalbėjo Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. – Bus kur kas geriau užtikrinama saugi laivyba, nes, pučiant vėjui, turint skersines sroves svarbu užtikrinti, kad laivyba vyktų sklandžiai ir dideli laivai galėtų saugiai būti įvesti į uostą.“
Anot A.Vaitkaus, šiandien kanalo plotis yra 150 metrų, juos praplatinti siekiama iki 185 m. Šie 35 metrai itin svarbūs stebint pasaulines laivybos tendencijas, kai laivai vis didėja. Praplatėję vartai leis į Klaipėdos uostą įvesti didžiausius į Baltijos jūrą įplaukiančius laivus.
Molų rekonstrukcija, skaičiuojama, atsieis apie 42 mln. eurų, papildomai kainuos kanalo išgilinimas ir praplėtimas. Didžiąją lėšų dalį tikimasi gauti iš ES fondų. Numatoma, kad molų rekonstrukcija be projektavimo darbų truks apie dvejus metus.
Navigacinių sąlygų tyrimai ir hidrodinaminis modeliavimas buvo atliekamas septynioms alternatyvoms. Iš jų toliau nagrinėti buvo atrinktos trys. Pagal maksimalios rekonstrukcijos variantą, kuriam nebuvo pritarta, būtų statomas naujas pietinis molas ir du atskiri nauji bangolaužiai jūroje, rekonstruojamas šiaurinis molas, įplaukos kanalo kryptis būtų labiau pasukama. Kanalo plotis uosto vartuose po rekonstrukcijos būtų 230 m. Orientacinė šios alternatyvos įgyvendinimo darbų kaina – apie 190 mln. Eur be PVM.
Galės nukeliauti tolyn į jūrą
Esami pietinis ir šiaurinis molai rekonstrukcijos metu bus paaukštinti ir sustiprinti, tačiau jų planinė padėtis nebus keičiama. Ties abiejų molų dalimi bus įrengtos atraminės sienutės.
Rekonstrukcijos metu įplaukos kanalo kryptis bus pasukta maždaug 11 laipsnių, plotis uosto vartuose po rekonstrukcijos bus 184 m (šiuo metu yra 150 m).
Įgyvendinus šią alternatyvą į Klaipėdos uostą galės įplaukti didžiausi šiuo metu į Baltijos jūrą galintys įplaukti laivai su maksimalia 15,2 m grimzle.
Pasak A.Vaitkaus, molas taps saugesniu ir poilsiautojams, jie čia galės pasivaikščioti kur kas saugiau, patikimiau, bus geresnė danga, be to, molai pakils į šešių metrų aukštį. Dabar jų aukštis siekia tris metrus ir esant didesniam vėjui bangų keteros šoka per molus, čia vaikščioti nesaugu. Nuo aukštesnių molų atsivers uosto akvatorijos bei Kuršių nerijos panorama.
„Bus galima stovėti saugiau, o kas mėgsta žvejoti, galės žvejoti saugiau“, – sakė A.Vaitkus.
