Dar šiais metais bendrovė ketina sumontuoti angliavandenilių garų surinkimo įrenginį, kainuosiantį apie 7 mln. Lt. Viliamasi, kad sumontavus JAV pagamintą rekuperatorių, prasto kvapo nebeliks arba labai stipriai sumažės.
Skundžiasi smarve
Ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai lankėsi bendrovėje „Klaipėdos nafta“. Gyventojai ne kartą reiškė nepasitenkinamą nuo šios bendrovės sklindančiu prastu kvapu. Ypač kenčia Sportininkų, Švyturio gatvių gyventojai. Nemalonus kvapas jaučiamas net ir Kretingos gatvėje, ypač kai pasisuka vėjas. Sunerimę gyventojai aiškina, kad anksčiau prasti kvapai sklisdavo tik naktį, dabar esą ir dieną.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./„Klaipėdos naftos“ Gamybos vadovas Gediminas Vitkauskas |
Bendrovės „Klaipėdos nafta“ Gamybos direktorius Gediminas Vitkauskas teigė ir pats gaunąs daug skundų iš gyventojų. „Žmonės nori gyvento patogioje aplinkoje – tai natūralu. Kvapų, kurie sklinda iš mūsų įmonės, priežastis, žinoma, yra naftos produktai, gali būti mazutas, vakuuminis gazolis, benzinas, dyzelinas, mes žalios naftos nekrauname“, – pažymėjo pašnekovas.
Anot jo, 1994-1995-aisiais, kai buvo statomas terminalas nebuvo numatyta, kaip pažaboti kvapų sklidimą. „Toks reikalavimas net nebuvo keliamas. Buvo reikalaujama, kad už sanitarinės zonos angliavandenilių arba naftos produktų garų koncentracija neviršytų 5 miligramų kubiniame metre. Žmogaus uoslė kur kas jautresnė“, – teigė pašnekovas.
Užbaigus rekonstrukciją atsirado ir pirmieji gyventojų nusiskundimai prastu kvapu. Šiandieninės higienos taisyklės jau numato ne tik reikalavimą dėl naftos produktų garų koncentracijos, bet ir dėl kvapo.
Investuos milijonus
Anot G.Vitkausko, per pastaruosius septynerius metus „Klaipėdos nafta“ atliko daugybę techninių patobulinimų. Pastatytas įrenginys, deginantis laivų išmetamus angliavandenilio garus. „Taigi prieplaukų klausimas išspręstas“, – pažymėjo gamybos vadovas.
Tačiau vis dar lieka aktuali problema dėl kvapų, sklindančių nuo geležinkelio estakados. Terminalas priima naftos produktus tiesiai iš geležinkelio cisternų, ne iš vamzdyno. „Klaipėdos naftos“ specialistai sumontavo specialius dangčius prie cisternų. Esą vien dėl šio technologinio patobulinimo kvapų koncentracija labai stipriai sumažėjo. Tačiau žiemą problemos dar labiau paaštrėja, nes naftos produktus, tam kad būtų galima perpilti, tenka šildyti.
Šiuo metu JAV gaminamas garų rekuperatorius. Įrenginys sudėtingas, nes degins ne tik benzino, bet ir mazuto, vakuuminio gazolio ir, jei į bendrovę bus atgabenta, žaliavinės naftos skleidžiamus garus. Šio įrenginio pajėgumas – 3000 kubinių metrų. Vasaros pabaigoje jis jau turėtų būti atgabentas į Lietuvą. Rudeniop jau bus pajungtas. „Šis rekuperatorius geriausiai pažabos benzino kvapą, kuris sklinda toliausiai ir yra pats nemaloniausias“, – teigė G.Vitkauskas.
Įmonė taip pat ketina statyti įrenginius, fiksuosiančius kvapų koncentraciją.
Evakuacijai – 7 minutės
G.Vitkauskas pripažino – didžiausia problema, kad bendrovė „Klaipėdos nafta“ stovi labai arti gyvenamosios zonos. Į jos sanitarinę zoną patenka ir daugiabučiai. Tokio vaizdo užsienio uostuose neišvysi. Štai Taline, kur yra bent keli naftą kraunantys terminalai, atstumas iki gyvenamosios zonos yra beveik 10 kilometrų.
Prieš kelerius metus „Klaipėdos nafta“ išbandė evakuacinį planą. Tuomet iš pavojaus zonos be išankstinio perspėjimo buvo evakuoti žmonės. Anot G.Vitkausko, situacija parodė, kad bendrovė be pagalvos iš šalies savo transportu pajėgtų išvežti apie 90 proc. žmonių.
Paskaičiuota, kad iš 60 t cisternos benzinas gali išbėgti vos per 7 minutes.
Saugumo sumetimais Melnragėje yra įrengti garsiakalbiai, kurie praneštų apie galimą pavojų. Bendrovėje dirba ir rusakalbiai, todėl nelaimės atveju jau paruoštas ir tekstas, kurį tektų perskaityti.
„Stresinėse situacijos gali būti visko. Žmonės išsigąsta, užstringa kalba, todėl paruošėme tekstus“, – pridėjo G.Vitkauskas.
Balandžio 27 d. bendrovė yra numačiusi atvirų durų dieną – klaipėdiečiai galės apsilankyti bendrovėje ir pamatyti gamybos procesą.
