Klaipėdos policininkai, o ypač policininkės, nemano galintys dirbti pusnuogiai, todėl kreipėsi į teismą reikalaudami kompensacijos už nenupirktas uniformas.
Pareigūnams, kone dešimtmetį negavusiems nei uniformų, nei piniginių kompensacijų už jas, atsirado viltis pagaliau rasti teisybę – aukščiausios instancijos teismas leido policininkams pasijusti žmonėmis.
Neseniai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Romano Klišausko galutine ir neskundžiamu sprendimu konstatavo, kad nupirkti uniformas arba sumokėti kompensacijas už jas – neginčijama valstybės pareiga.
Maža to, remiantis šiuo LVAT sprendimu, aukščiausios instancijos teismas savo iniciatyva atnaujina senas bylas, žemesnės instancijos teisme išspręstas pareigūnų nenaudai.
Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) buvo atmetęs uostamiesčio policininkės S.L. bei jos kolegos N.P. skundus dėl uniformų.
Tačiau dabar LVAT atnaujino šios bylos nagrinėjimą ir nurodė kolegoms iš VAAT ateinantį rudenį tinkamai išnagrinėti Klaipėdos pareigūnų pretenzijas. Žemesnės instancijos teismas turės vadovautis aukštesnės instancijos teisinininkų suformuota praktika.
N.P. jau daugelį metų viliasi už negautą vyrišką uniformą prisiteisti 1935,2 Lt, S.L. už moterišką – 1969,6 Lt.
Puspenktų metų – be tarnybinės aprangos
Precedentą sukūrusio LVAT teisėjų sprendime rašoma, kad keli kiti Klaipėdos policininkai skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kompensaciją vietoje uniformos už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. spalio 8 d.
Pareiškėjos L.M. naudai prašyta 3 643,07 Lt, pareiškėjo Ž.A. naudai – 2 912,14 Lt kompensacijos.
Klaipėdos policija |
Pareigūnai nurodė, kad nuo 2003 m. gegužės 1 d. dirbo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) 4-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjais.
Pagal Lietuvos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 17 straipsnį paskyrus asmenį į pareigas, jam turi būti išduodama uniforma.
Tačiau pareigūnui Ž.A. tarnybinė uniforma paskutinį kartą buvo išduota 1998 m. spalio mėnesį, o kriminalistei L.M. nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. gruodžio uniforma nebuvo išduota nė karto.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 31 d. nutarimą Nr.62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“ Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, vietoj uniformos gali būti mokama iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija.
Pareiškėjų nuomone, pagal Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio nuostatas atsakovas turėjo aprūpinti pareiškėjus tarnybine uniforma, o neįvykdęs pareigos – privalo sumokėti kompensaciją.Pareigūnų skunde teismui buvo pabrėžiama, kad dėl kriminalinės policijos darbo specifikos drabužiai greitai nusidėvi, įgyja nemalonų kvapą. Todėl vaikščioti į tarnybą nuosavais rūbais – brangus malonumas.
Klaipėdos pareigūnų skunde teismui buvo pabrėžiama, kad dėl kriminalinės policijos darbo specifikos drabužiai greitai nusidėvi, įgyja nemalonų kvapą. Vadinasi, juos tenka dažnai skalbti, o išmetus sudėvėtus – pirkti naujus.
Vadovybė: kompensacijos nepriklauso
Atsakovas Policijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškodami kabliukų, kaip išsisukti, departamento teisininkai baksnojo į įvairias procesines smulkmenas, siekdami įrodyti esminius dalykus – jog paprastų policininkų teisių ar teisėtų interesų niekas nepažeidė, o ministro 1999 m. įsakymas dėl piniginių kompensacijų uniformos mokėjimo tvarkos nuo 2003 m. spalio 1 d. apskritai yra netekęs galios.
Atsakovai taip pat nurodė, kad Vyriausybės 1994 m. sausio 31 d. nutarime Nr. 62 įtvirtinta teisės norma suteikia ne pareigą, o teisę vidaus reikalų sistemos įstaigoms mokėti piniginę kompensaciją vietoj uniformos kai kuriems pareigūnams.
Policijos vadovybės atstovai taip pat pažymėjo, kad aprūpinant pareigūnus tarnybine uniforma, prioritetas teikiamas viešosios policijos pareigūnams, kurie vykdo viešojo pobūdžio policijos funkcijas ir privalo tarnyboje dėvėti uniformą, skirtingai nei kriminalinės policijos pareigūnai, kurie nevykdo viešojo pobūdžio policijos funkcijų, ir, vadovaujantis generalinio komisaro įsakymu, tarnybos metu dėvi civilius drabužius.
Beje, atmesti skundą kaip nepagrįstą prašė ir trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis į šią bylą įtraukto Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovai.
Išvadą, kad pareigūnams kompensacijos nepriklauso, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu buvo padaręs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas.
LVAT: VAAT nusprendė neteisingai
Pirmosios instancijos teismas sprendime buvo nurodęs, kad atsakovas iš tiesų nesilaikė Statuto 46 straipsnio 1 dalyje numatytos imperatyvios pareigos aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis ir neišdavė pareiškėjams naujo pavyzdžio uniformos ir tai sudarytų prielaidą žalai atsirasti. Tačiau VAAT atmetė pareiškėjų reikalavimus, nurodydamas, kad pareiškėjai neįrodė, kad neaprūpinus jų tarnybine uniforma, jiems padaryta žala.
LVAT teisėjų kolegija nesutiko su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes toks vertinimas paneigtų Statuto 46 straipsnio 1 dalies prasmę.Asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, jog valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normų nuostatas ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą, todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, pareiškėjų L.M. ir Ž.A. apeliacinį skundą tenkinant.
Į policiją einama ir dėl uniformų
Naujuoju LVAT sprendimu nutarta priteisti iš valstybės, atstovaujamos Policijos departamento, 3643,07 Lt L.M. ir 2912,14 Lt Ž.A. naudai.
Laikotarpis už kurį buvo prašoma atlyginti žalą yra nustatytas ir atsakovas nei laikotarpio, nei nuostolių dydžio neginčijo.
Anot LVAT, kurio sprendimas neskundžiamas, šiuo atveju turėjo būti besąlygiškai vykdomos Statuto 46 straipsnio nuostatos.
Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais.
Priežastys, dėl kurių pareiškėjams nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, reikšmingos tik tiek, kad nustatyti, ar patys pareiškėjai savanoriškai neatsisakė uniformų. Nagrinėjamojoje byloje įrodymų, kad pareiškėjai patys atsisakė uniformų, nėra.
Policijos departamento iliustracija/Policininkų uniformos |
Aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos, yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu.
Prisiteisė ir bylinėjimosi išlaidas
Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra pabrėžęs, kad iš Statuto 3 straipsnio 8 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) įtvirtinto teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principo kyla prezumpcija, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, jog valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pareigūnų pagal šį Statutą bei kitus įstatymus teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinėje valstybėje yra ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų
Beje, laimėję pagrindinę bylą dėl uniformų, uostamiesčio pareigūnai šventė pergalę ir ginče dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
LVAT atskira irgi neskundžiama nutartimi 2011 m. balandžio 22 d. yra paskelbęs, jog pareiškėjams L.M. ir Ž.A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento, yra priteisiama po 1 500 Lt dviejų instancijų teismuose patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.