Politikai negailėjo priekaištų auditorių išvadoms ir gausiai teikė savus pasiūlymus, kaip dar būtų galima sutaupyti, kokių pertvarkų reikėtų atsisakyti, kokias – priešingai – dar labiau paspartinti.
Politikai garsiai abejojo, ar numatomos pertvarkos prisidės prie gyventojų gerovės.
Baiminamasi, kad sustiprės aukštus postus užimančių valdininkų grandis, o skyriai, kurie aptarnauja gyventojus, susilpnės.
Kaip pastebėjo tarybos narys Rolandas Bražinskas, naujoji struktūra pritempta prie esamų personalijų.
Politikai siūlė palikti Aplinkos kokybės skyrių savarankišku dariniu, sujungti Personalo ir Juridinius skyrius, panaikinti Melnragės ir Girulių seniūniją. Skaičiuojama, kad ši seniūnija, kurioje dirba 6 valdininkai, aptarnauja tik apie 2000 žmonių. Seniūnijai išlaikyti kasmet reikėdavo apie 150 tūkst. Lt.
Audito kompanijos „Ernst & Young Baltic“ išvadose nurodoma, kad seniūnija neatlieka visų funkcijų, būtinų gyventojams, ir kainuoja miestui kur kas brangiau nei analogiški dariniai Kaune ar Vilniuje.
Pagal numatomus pokyčius savivaldybės administracijoje sumažės valdininkų gretos. Skaičiuojama, kad iš viso bus panaikinti 37 etatai. Tiesa, dalis jų iki šiol buvo neužimti. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus, bus stengiamasi atleisti valdininkus, kurie jau pensinio amžiaus ir turi pajamų šaltinį.
Skaičiuojama, kad dėl numatomų pertvarkų bus sutaupoma apie 1,5 mln. Lt per metus. Tiesa, efektas bus juntamas tik po metų, nes vien išeitinėms kompensacijoms prireiks 700–800 tūkst. Lt. Dar apie 3 mln. Lt. ketinama sutaupyti įvedus centralizuotą buhalterinę savivaldybės įstaigų apskaitą.
Šiuo metu savivaldybėje yra 388 darbo vietos. Įvykdžius pertvarkas tūkstančiui Klaipėdos gyventojų teks apie 1,8 valdininko. Pavyzdžiui, Panevėžyje šis rodiklis yra 3,7 etatai, Alytuje – 2,6, Kaune – 2,1.
