Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 11 14

Klaipėdos rajone dėl potvynių – nauja realybė

Po praėjusią savaitę iškritusio itin gausaus lietaus ir dėl to išsiliejus Minijos upei, pirmadienį Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai rinkosi į Ekstremaliųjų situacijų centro posėdį. Rajono meras Bronius Markauskas buvo atviras: tokie potvyniai ateityje tik dažnės.

„Vakarų ekpresui“ Klaipėdos rajono meras teigė, jog situacija rajone išlieka sudėtinga, ypač Priekulėje, kur vandens lygis vis dar labai aukštas.

Tiesa, tikimasi, kad krituliai nebebus tokie intensyvūs ir situacija po truputį gerės.

Broniaus Markausko nuotr./Bronius Markauskas apžiūri potvynį Klaipėdos rajone
Broniaus Markausko nuotr./Bronius Markauskas apžiūri potvynį Klaipėdos rajone

„Per naktį vanduo krito tiek Priekulėje, tiek Lankupiuose, sumažėjo maždaug 50 centimetrų. Dar nėra aišku, ar lietus, kuris iškrito pirmadienį ryte, stipriai pablogins situaciją. Šiek tiek užtrunka, kol vanduo pasiekia upes. Objektyviai vertinant maža tikimybė, kad padėtis smarkiai pablogės“, – teigė B.Markauskas.

Reikia geriau pasiruošti

Ekstremaliųjų situacijų centro posėdyje dalyvavo visos tarnybos, atsakingos už visuomenės gyvenamąją aplinką.

„Visi sutarėme, kad reikia geresnio pasiruošimo tokių potvynių valdymui, reikia inžinerinių sprendimų“, – konstatavo B.Markauskas.

Kaip vieną iš sprendimo būdų meras nurodė pylimų aukštinimą, mat tai gali padėti sulaikyti vandenį upėse.

„Buvau ne kartą nuvykęs į Priekulę, vanduo upėje buvo visiškai priartėję prie pylimo viršaus, trūko penkių – septynių centimetrų ir dalis miesto būtų visiškai apsemta. Kitas pylimas taip pat yra pažeistas, tad greičiausiai teks aukštinti visus pylimus“, – kalbėjo B.Markauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybė taip pat planuoja įsigyti daugiau technikos, skirtos vandens kiekiui kontroliuoti.

„Pirmiausia tai – vandens siurbliai. Nors situaciją valdyti jie padeda laikinai, kada reikia perpumpuoti vandenį iš vienos vietos į kitą, tačiau jų reikia turėti daugiau“, – teigė Klaipėdos rajono meras.

Daugiau atsakomybių teks ir AB „Klaipėdos vanduo“.

„Buvo užlieta Kulių siurblinė bei trys siurblinės Priekulėje. Su bendrovės atstovais kalbėjome, kad taip neturėtų būti“, – pasakojo B.Markauskas.

Pasak jo, bendrovė pažadėjo apsvarstyti inžinerinius įrenginius ir pylimų suformavimą.

Taip pat buvo apsemti dalis gyventojų naudojamų šachtinių šulinių.

„Mūsų priešgaisrinė tarnyba yra pasiruošusi apsemtus šulinius išpumpuoti, po to jie bus dezinfekuojami. Vėliau bus daromi tyrimai ir nustatyta, ar jų vandenį galima vartoti. Gyventojus, kuriems vandens reikia dabar, informuojame, kad kreiptųsi – vandens jiems bus atvežta“, – teigė Klaipėdos rajono meras.

Nauja realybė

Klaipėdos rajono meras pripažino, kad tokios ekstremalios situacijos – nauja mūsų realybė.

„Mes pasaulyje nesame vieni, klimatas šiltėja, vandens lygis kyla. Tiek jūros, tiek marių vandens lygis kyla, tad jei norime čia gyventi, turime susitaikyti ir ruoštis“, – kalbėjo B.Markauskas ir pridūrė, kad stichijos nebus ilgalaikės, tačiau dažnės atvejai, kai per trumpą laiką iškris ekstremalus kritulių kiekis.

Klaipėdos rajono meras pabrėžė, kad prie naujų sąlygų prisiderinti turi ir gyventojai.

„Žmonės taip pat turės priimti individualius sprendimus. Mokslininkai yra pristatę ne vieną sprendimo būdą, kaip galima apsaugoti savo namus, išvengti vandens priartėjimo. Kitaip nebus, su tuo turime susitaikyti“, – kalbėjo B.Markauskas.

Laukiama potvynio pabaigos

Pasak B.Markausko, potvynio padaryta žala dar nėra apskaičiuota, šiuo metu ieškoma lėšų būtiniausiems darbams atlikti.

„Gyventojams, kurie nėra apdraudę savo turto, visiškai kompensuoti žalos galimybės nebus. Tačiau Priekulėje buvo paskelbta ekstremali situacija, tai leidžia naudoti mero rezervo fondą, tad žmonėms, kuriems labai reikės pagalbos, bandysime padėti, priimsime prašymus, svarstysime juos“, – žadėjo Klaipėdos rajono meras.

VIDEO: Potvynis Priekulėje

Kokia žala buvo padaryta viešajam turtui, taip pat paaiškės tik visiškai atslūgus stichijai, mat dalis inventoriaus vis dar apsemta.

„Priekulėje dalis miesto buvo apsemta. Tose vietose, kur neseniai buvo įgyvendinti projektai ir įrengti takeliai bei suoliukai, vis dar daug vandens. Kokia žala padaryta ir kiek lėšų reikės viskam sutvarkyti, paaiškės tik visiškai atslūgus vandeniui“, – kalbėjo B.Markauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?