Mero suformuota darbo grupė darbą baigė gegužės 27 dieną, pateikdama šūsnį rekomendacinių priemonių KUL veiklai gerinti. Dalis darbų turėjo būti pradėti įgyvendinti per mėnesį, o kai kurie – ir baigti. Tačiau bendraujant su V.Grubliausku galima suprasti, kad kertinis darbo grupės parengtų išvadų žodis yra „rekomendacinės“. Kitaip tariant, terminas sparčiai senka, o įvardyti padarytus darbus – sunkoka.
„Rekomendacinį, labai pabrėžiu, priemonių planą dėl... <...> Galbūt priminsiu, nuo ko aš pradėjau, kad tai yra, visų pirma, rekomendacinis priemonių planas. <...> Ta darbo grupė ir buvo suformuota, kad parengtų rekomendacinį, labai pabrėžiu, priemonių planą. <...> Bet tai nereiškia, kad tos priemonės, rekomendacijos tų priemonių...“, – aiškią žinią apie požiūrį į padėtį KUL gerinančią programą interviu metu pasiuntė Klaipėdos meras.
Devynių priemonių planas
Daugiau nei mėnesį posėdžiavusią darbo grupę sudarė konservatorių, liberalų, frakcijos „Už Klaipėdą“ atstovai, savivaldybės personalo, teisės specialistai, tarybos ir mero sekretoriato, savivaldybės Sveikatos skyriaus atstovai. Taip pat KUL Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės, Sveikatos darbuotojų profesinės sąjungos nariai. Grupei vadovavo „valstietis“ Arvydas Vaitkus, buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Grupė nutarė, kad reikia sukurti galimybių studijos parengimą Klaipėdos miesto stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų darbo optimizavimui ir perspektyvos nubrėžimui 30 metų į priekį. Tokioje studijoje turėtų dalyvauti Sveikatos apsaugos ministerija, Klaipėdos universitetas ir kitos suinteresuotos pusės. Taip pat privalu išnagrinėti KUL naudojamų IT programų galimybes panaudoti jas tinkamai vykdyti informacinę sklaidą.
„Tikslas – eliminuoti ginčus kas, kur, kada ir kaip informavo ar ne ligoninės darbuotojus“, – rašoma išvadose.
Trečiu punktu pažymima, kad reikia organizuoti personalo valdymo mokymus, peržiūrėti valdymo politiką ir priimti sprendimus situacijai pagerinti. Dargi siūloma KUL Stebėtojų tarybai ne rečiau kaip kartą per ketvirtį teikti merui, savivaldybės administracijos direktoriui, Sveikatos skyriui ir Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui svarbią informaciją dėl probleminių klausimų KUL, informuoti stebėtojų taryboje priimtus sprendimus.
Darbo grupė pažymi, kad Sveikatos skyrius turi ne rečiau kaip kas mėnesį informuoti minėtą komitetą apie svarbiausius įvykius KUL, kartu su ligoninės vadovybe „parengti siūlomus įgyvendinti remonto projektus ar pateikti jau parengtus ligoninės remontų projektus“.
Tenka apgailestauti, kad nebuvo kvestionuojama problema apie vyr. gydytojo pakeitimą (...) Klausimas nuo pat pradžių nebuvo keliamas.
Be kita ko, KUL pavesta su ligoninėje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis išnagrinėti profesinių sąjungų pateiktą kolektyvinės sutarties projektą bei jo atitikimą galiojantiems teisės aktams, siūlyti savivaldai organizuoti nepriklausomą KUL veiklos auditą ir nepriklausomą apklausą dėl mikroklimato. Beveik visos šios priemonės turėjo būti pradėtos įgyvendinti per mėnesį nuo protokolo pasirašymo dienos, gegužės 27 d.
Iki birželio 27-osios turėjo būti realizuoti kiti darbo grupės siūlymai: įsteigti privalomą vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą ir parengti įstaigos vidinės ir išorinės komunikacijos strategiją ir jos įgyvendinimo planą.
Įstaigos vadovas – į paraštes
Karantino metu kritišką KUL vertinimą išsakė ne tik sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tačiau ir premjeras Saulius Skvernelis bei prezidentas Gitanas Nausėda. Visgi Klaipėdos mero sukurta darbo grupė nė nesprendė vyr. gydytojo kompetencijos klausimo. Esą tą daryti turi tyrimą atliekanti Klaipėdos prokuratūra.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per visą karantino laikotarpį koronavirusu užsikrėtė 73 KUL darbuotojai ir 38 pacientai.
„Turbūt logiška, kad pirmiausia žiūrima ne kaip kapitono pypkę, kepurę ar uniformą gelbėti, bet kaip išsaugoti įgulą ir patį laivą, tai dėl to ir buvo šios darbo grupės užduotis suformuota – visos įstaigos veiklos vertinimas ir rekomendacijos, kaip tą efektyviau daryti ateityje. Yra ir tokių pavyzdžių, kai miesto vadovai nušalina jam pavaldžių gydymo įstaigų vadovus, kurie paskui skundžiasi į teismą ir, panašu, kad teismas grąžins į pareigas ir tada reikės mokėti kompensacijas iš tos pačios ligoninės biudžeto“, – sakė V.Grubliauskas.
„Manau, kad mes visi labai atsakingai ir kol kas kantriai laukiame atliekamo tyrimo išvadų ir, kai tik jos bus, pagal jas, nešališkai, nepolitiškai, bet dalykiškai bus vertinama. Jokių dangstymų, gynimų, globojimų ar dar kitų veiksmų tikrai nebus. Vertinama tikrai bus principingai ir dalykiškai“, – žadėjo meras.
Tiesa, tokia pozicija menkai guodžia KUL dirbančius medikus. Vienas jų, Audrius Muižys sako, kad iš savivaldybės vadovų tikisi principingesnės pozicijos.
„Tenka apgailestauti, kad nebuvo kvestionuojama problema apie vyr. gydytojo pakeitimą ar bent jau nušalinimą, kaip kad buvo Marijampolėje panašiomis sąlygomis. Tai buvo akcentuojama nuo pat pradžių, kad šita darbinė grupė nesprendžia vyr. gydytojo kompetencijos. Kad ji būtent yra sudaryta pagerinti darbo sąlygas ir pacientų paslaugų kokybę. Klausimas nuo pat pradžių nebuvo keliamas. Kodėl taip yra? Sunku pasakyti“, – sakė Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovas.
„Norėtųsi, kad miesto politikai tam tikrais klausimais turėtų savo tvirtesnę nuomonę, stuburą, nelaukiant išvadų. Kas gali paneigti, kad galingas žmogus, turintis daug ryšių, negali daryti įtakos to tyrimo eigai, tuo labiau, kad netgi laikinai vykstant tyrimui jis nebuvo nušalintas“, – svarstė A.Muižys.
Terminai neįpareigojantys
Pagal darbo grupės išvadas, apie visus pokyčius turi būti informuotas meras ir savivaldybės administracija. Paklausus V.Grubliausko, kas padaryta pasibaigus mėnesiui, meras nedaugžodžiavo.
Įvardijo, kad interviu metu kaip tik vyksta Stebėtojų tarybos posėdis, po kurio bus teikiama ataskaita. Taip pat paminėjo, kad vyksta derybos su profesinėmis sąjungomis ir... pakeitė temą apie per daug griežtus terminus.
„Natūralu, kad kai kurias iš tų priemonių per mėnesį galbūt ir galima pradėti, tai yra kaip ir suprantama. Tos, kurios per mėnesį turėtų būti parengtos, tai aš vis tik neskubu, nes vykdytojai yra bent keli. (...) Manau, kad iki mėnesio pabaigos tikrai bent jau atsakymai, kaip yra reaguojama, kas pradėta rengti, kas yra parengta, jie bus pateikti. Bet, be jokios abejones, kai kuriais atvejais terminai nėra visiškai realūs, bet tai nereiškia, kad rekomendacijos tų priemonių bus dedamos į stalčių, tikrai ne, bet, be abejo, jų įgyvendinimas tikrai niekaip nebus atidėliojamas, stabdomas, bet, natūralu, realybė gali diktuoti tam tikrų korekcijų, bet ne principinius sprendimus“, – dėstė meras.
Žiūrėkite visą interviu su V.Grubliausku:
KUL medikas A.Muižys tikina, kad veiksmų buvo imtasi ir daugiau. Pavyzdžiui, įsteigtas privalomas vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas. Visgi profsąjungos atstovas abejoja to veiksmingumu, mat skundai apie administraciją... pateks tik į administracijos rankas.
A.Muižys kartu prideda, kad šiuo metu vyksta profesinių sąjungų ir administracijos derybos. Tiesa, jos gana klampios, mat savivaldybės atstovai esą jose nedalyvauja, o ir V.Janušonis turi griežtų reikalavimų.
„Vienas svarbiausių punktų mums buvo naujos kolektyvinės sutarties pasirašymas. Įsivaizduokite, šių nesklandumų fone paaiškėjo, kad vienas iš punktų, anksčiau mūsų pasirašytos kolektyvinės sutarties, draudžia darbuotojams streikuoti. (...) Derybos vyksta, bet pirma alkoholizmo gijimo sąlyga – reikia pripažinti, kad esi alkoholikas. (...) Tai turbūt labiau primena imitaciją.
Kaip bebūtų keista, vyr. gydytojas prievartauja mūsų profesinę sąjungą atskleisti narių skaičių, tik tada bus galima derėtis dėl kažko. O ką reiškia atskleisti – jūs suprantate, dėl ko kilo mobingo skandalai, persekiojimai vyko“, – kalbėjo A.Muižys.
Žiūrėkite visą interviu su mediku A.Muižiu:
Susisiekus su V.Janušoniu ir paklausus, kokie programos punktai jau pradėti įgyvendinti, vyr. gydytojas pažymėjo, kad „visos rekomendaciniame plane siūlomos priemonės pradėtos įgyvendinti, aptartos stebėtojų taryboje ir su profesinėmis sąjungomis“.
Paprašius patikslinti konkrečiau, atsakymo nebuvo sulaukta.
Veiklą tiria prokuratūra
15min primena, kad KUL buvo vienas iš karštųjų koronavirusio židinių. Ne tik dėl to, kad tai yra viena iš penkių pagrindinių COVID-19 pacientus gydančių įstaigų, tačiau ir dėl čia užsikrėtusių medikų ir ligonių skaičių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per visą karantino laikotarpį koronavirusu užsikrėtė 73 KUL darbuotojai ir 38 pacientai.
Balandžio pradžioje dėl nustatytų infekcijų kontrolės pažeidimų Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie sprendimą laikinai uždaryti didelę dalį ligoninės skyrių. Paslaugas buvo leista teikti tik akušerijos ir ginekologijos, onkologijos ir infekcinių ligų padaliniams.
Jokių dangstymų, gynimų, globojimų ar dar kitų veiksmų tikrai nebus.
Balandžio 10 dieną po SAM kreipimosi Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų ir tarnybos pareigų neatlikimo. Prokuratūra vertina, ar SAM pareiškime minimas aplinkybes galima vertinti kaip nusikalstamą veiką. Kaip rašė uostamiesčio portalas „Atvira Klaipėda“, Klaipėdos apygardos prokuratūra gegužę išplėtė ikiteisminio tyrimo dėl situacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) apimtis – aiškinamasi, ar nebuvo klastojami dokumentai.
Pasak prokuratūros atstovės Ignės Rotautaitės-Pukenės, ikiteisminiame tyrime vis dar atliekami procesiniai veiksmai. Įtarimai niekam nėra pareikšti.
Pažeidimų ligoninėje fiksavo ir Valstybinė darbo inspekcija. Klaipėdos teritorinis skyrius pripažino, kad V.Janušonis pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
