Administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės teigimu, artėjant didiesiems vasaros renginiams miestas intensyviai ruošiasi priimti ne vieną dešimtį tūkstančių svečių. Vadinamaisiais tagais išterliotos sienos nedaro garbės nei miestui, nei tų namų savininkams, nes būtent namo gyventojai yra atsakingi už savo turtą.
„Todėl kviečiu visus klaipėdiečius, neabejingus savo miestui, prisijungti prie skelbiamos visuotinio nepakantumo akcijos prieš pastatų ir namų bjaurojimą, – sakė administracijos direktorė. – Mūsų tikslas nėra vien tik, pasitelkus policiją, išaiškinti asmenis, kurie piktybiškai bjauroja miesto pastatus. Stengsimės pritraukti kuo daugiau verslininkų, prekiaujančių dažais, kad jie taikytų nuolaidas savo namus nuo terlionių norintiems uždažyti klaipėdiečiams įsigyjant ir pritaikant dažus“.
Mero pavaduotojas Vytautas Čepas įsitikinęs, kad negalima apsiriboti vien draudimais ir chuliganų gaudymu. Turi būti kompleksinės priemonės problemai spręsti. Yra žmonių, tepliones ant sienų vertinančių kaip meną. Todėl, vicemero nuomone, būtina rasti alternatyvą, suteikti galimybę kitaip manantiems išreikšti save. Profilaktinės-prevencinės priemonės – tai išeitis, kovojant su pastatų bjaurojimu.
Tarsi patvirtindamas kvietimą klaipėdiečiams būti tikraisiais savo miesto šeimininkais, senamiestyje gyvenantis nuolat nuo „tagininkų“ kenčiantis vicemeras per pietų pertrauką uždažė tepliones ant savo gyvenamo daugiabučio namo sienos.
Pasak Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, į kovą su pastatų bjaurotojais turėtų įsijungti ir ugdymo įstaigų bendruomenės. Siūloma per etikos pamokas ar per klasės valandėles aiškinti mokiniams apie pastatų bjaurojimo žalą, kurią patiria namų gyventojai, o taip pat būtina šviesti moksleivius ir apie grafiti kaip meno rūšį, mat tikras grafičių meistras niekuomet nepieš ant namo be jo savininkų leidimo.
„Gyventojai privalo už savo lėšas perdažyti nuolat bjaurojamus namus, todėl administracijos direktorės įsakymu namų valdas administruojančių bendrovių privalomą darbų sąrašą papildys punktas, pagal kurį administratoriai turės uždažyti ištepliotas pastatų fasadų vietas iš lėšų, kurias surenka iš gyventojų. Taigi, ir administratoriai, ir bendrijų pirmininkai, ir patys gyventojai turėtų rūpintis apsauga nuo nepageidaujamų „menininkų,“ – įsitikinęs L.Dūda.
Jaunimo reikalų koordinatorius Modestas Vitkus kaip prevenciją prieš pastatų terliojimą siūlo alternatyvą – grafčiais užsiimantiems jaunuoliams skirti kelias mieste esančias tvoras ar sienas, ant kurių jie galės piešti oficialiai, niekieno nebaudžiami.
Grafitininkų bendruomenė prieš suteikiant galimybę piešti ant jiems skirtų pastatų bei tvorų bus kviečiama į savanorišką akciją nuvalyti ir perdažyti kurią nors senamiestyje esančią subjaurotą sieną.
