Klaipėdos taryba neskuba
Ketvirtadienio popietę V.Janušonis tarybos nariams nuotoliniu būdu pasisakė apie situaciją KUL. Viešumoje pasigirdo gydytojų ir slaugytojų liudijimų apie priemonių trūkumą ligoninėje, be to, abejojama vadovo veiksmais suvaldant koronavirusą, mat jis išplito tarp skyrių. SAM, inicijavusi patikrinimą įstaigoje, pranešė išvadų neskelbsianti ir medžiagą perdavė teisėsaugai.
Tarybos narė Nina Puteikienė pateikė sprendimą dėl V.Janušonio nušalinimo iš pareigų, tačiau šis klausimas ketvirtadienį nebuvo įtrauktas į darbotvarkę.
BNS skelbia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ruošiasi sudaryti darbo grupę, kuri aiškintųsi situaciją ligoninėje bei siūlytų tolesnius sprendimus. Dėl šios darbo grupės sutarti planuojama penktadienį.
„Pirmiausias dalykas dabar yra ne personalijos klausimas: kas, kada ir kaip ištaisys trūkumus, kurių yra. Jie yra identifikuoti, jie – yra, tai nesugalvoti dalykai, nepritempti“, – tarybos posėdyje kalbėjo uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
„Taip, aš girdėjau aukščiausių valstybės vadovų pamąstymus, tam tikras užuominas, bet pagal medžiagą, kurios mes niekas nematėme. Nemačiau, negaliu nei kvestionuoti, nei kritikuoti, ką matė prezidentas, ką matė premjeras, ką matė ministras. Jie turbūt matė ir žino daugiau. Bet jeigu einame tuo keliu, mes visi turime tą matyti, steigėjas turi tą matyti ir tada daryti teisingas išvadas“, – pabrėžė jis.
Meras teigė kol kas matęs tik tarpinę patikrinimo išvadą, todėl ragina sprendimus priimti tuomet, kai bus gautos visų ligoninę tikrinusių įstaigų išvados.
Tarybos narių pozicijos posėdyje išsiskyrė: vieniems raginant palaikyti ligoninės vadovą, kiti primygtinai ragino jį atsistatydinti ar nusišalinti.
Balandžio 6 dienos duomenimis, KUL koronavirusu sirgo 36 medikai.
Medikams pasisakyti neleido
Pasisakyti taryboje norą išreiškė vienos iš trijų KUL profsąjungų nariai. Kaip 15min sakė KUL Sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungos pirmininkas Dainius Burdulis, antradienį kreiptasi dėl galimybės pasisakyti tarybos nariams, tačiau pranešta, jog tai daroma per vėlai, registracija būtina likus bent trims dienoms iki posėdžio, be to, esą nebus techninių galimybių tai padaryti.
„Įstaigos vadovas turi teisę pasisakyti, o darbuotojai neturi teisės? Kaip suprasti? Mažoji Šiaurės Korėja. Bus tik mano kaip vadovo tiesa, taip išeina“, – sakė D.Burdulis.
Anot pirmininko, ligoninėje yra trys profsąjungos – gydytojų, slaugytojų bei sveikatos apsaugos darbuotojų.
„Viešumoje vadovas argumentuoja, kad mūsų profsąjungoje tik 8 nariai, bet jų yra beveik 300. Jie nori išlikti anoniminiais dėl galimų pritaikyti represinių priemonių. Gali sumažinti darbo užmokestį, nuimti priedus, perkelti dirbti į kitą skyrių.
Mūsų profesinė sąjunga susikūrė 2018 m. rugsėjį. Apie 40–50 žmonių praėjus kažkiek laiko kreipėmės į V.Janušonį norėdami pasirašyti kolektyvinę sutartį, bet vadovas atsisakė. Jis nori bendrauti su savo dviem profsąjungomis, kurios jam lojalios, o jose yra narių, kurie net nežino, kad yra tų profsąjungų nariai. Tada kreipėmės raštiškai į merą su prašymu ir informacija, kad jei nebus pasirašyta kolektyvinė sutartis, skelbsime streiką. Tada galimai vadovo paraginti administracijos atstovai kvietėsi profsąjungos narius po vieną, kad išeitų iš profsąjungos, jei nori dirbti. Šiuo metu niekas nenori per ligoninės buhalteriją vesti nario mokesčio, perveda patys per savo sąskaitą, dėl to ligoninė nemato, kiek narių mes turime. Mūsų paprašė pateikti sąrašą, bet asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas to padaryti neleidžia“, – sakė D.Burdulis.
Jis įspėjo, jog vienas Klaipėdos tarybą vakar pasiekusių raštų yra neteisingas. Radioterapijos skyriaus, kuriame dirba ir D.Burdulis, vedėja esą ragino darbuotojus pasirašyti po raštu, jog D.Burdulis skleidžia melą dėl trūkstamų priemonių.
„Personalas negalėjo nepasirašyti, nes ji tiesioginė viršininkė. Sako, nepyk, Dainiau, negalėjau kitaip. Vienas tokių raštų nuėjo į tarybą. Graudžiausia, kad pati vedėja socialiniuose tinkluose dėkoja už dovanotas saugos priemones“, – sakė D.Burdulis.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ketvirtadienio rytą prasidėjus tarybos posėdžiui teigė, jog nesinori daryti turgaus, nes gauta raštų ir už, ir prieš KUL vadovą.
„Kas atrūšiuos, kas gerieji, kas prastieji?“ – retoriškai klausė meras.
Ragina atsistatydinti
Trečiadienį pranešimą apie tai, kad V.Janušonis turėtų pasitraukti pats iki balandžio 15 dienos, viešai išplatino Klaipėdos tarybos konservatorių frakcija.
Pabrėžiama, jog dar sausio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu KUL vyr. gydytojas V.Janušonis tikino, kad ligoninėje netrūksta asmeninių apsaugos priemonių, tokiu būdu sudarant įspūdį apie visišką KUL pasirengimą ir saugių darbo sąlygų darbuotojams bei gydymo paslaugų pacientams užtikrinimą.
„Reaguodami į susidariusią situaciją Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldžioje KUL, kai po dešimčių gaunamų skundų ir liudijimų pastarieji pasitvirtino ir buvo uždarytas visas pagrindinis ligoninės korpusas, preziumuojame, kad KUL nebuvo tinkamai pasirengusi COVID-19 infekcijai. Jau viruso plitimo pradžioje nebuvo užkirstas kelias tolesniam infekcijos plitimui tarp ligoninės darbuotojų ir pacientų, vadinasi, nebuvo užtikrintos saugios sąlygos nei čia dirbantiems medikams, nei besigydantiems pacientams.
Neturime pagrindo abejoti nei LR Prezidento išsakyta pozicija, kad susipažinus su darbo grupės, atlikusios tyrimą KUL, išvadomis, kuomet valstybės vadovas situaciją įvardijo kaip rimtą, o priekaištus ir kritiką įtikinamą, problemos dydį apibrėždamas kaip tokį, kurio atžvilgiu pašnekesiais apie tai, ką būtų galima pagerinti, apsiriboti nebegalima.
Aiškiai išsakyta rekomendacija savivaldai įvertinti organizacinių priemonių taikymo poreikį. Neturime pagrindo abejoti ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos bei Vyriausybės vadovo spaudos konferencijų metu išsakytomis pozicijomis. Privalome atkreipti dėmesį ir į tai, kad skyrėsi visuomenei ir Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų centrui teikiamos informacijos turinys“, – rašoma konservatorių pranešime.
Pabrėžiama, jog netoleruotina yra tai, kad ligoninės vadovybės kare už savo tiesą naudojamasi savo kaip stipresnės pusės galiomis: skaldomas darbuotojų kolektyvas, pasitelkiamos profsąjungos, kurių, kaip paaiškėjo, yra net kelios – vienos palankios vadovybei, kitos atstovauja viešai apie padėtį ligoninėje prabilusiems medikams.
„Iki šiol nė karto viešai nebuvo pripažinta, kad ligoninė, siekdama suvaldyti infekcijos plitimą, padarė klaidų – laiku neatskyrė infekcijos paliestų padalinių, neužtikrino deramos apsaugos darbuotojams ir pacientams, atsisakė priimti labdara dovanojamas apsaugos priemones, o tos, kurias darbuotojai gavo į rankas, buvo nusavintos ligoninės administracijos. Nuo pirmojo į ligoninę paguldyto COVID-19 infekuoto žmogaus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai, taip pat ir visuomenė negavo išsamios informacijos apie situaciją ligoninėje, apie tai, kokie sprendimai priimami. Vienintelis informacijos šaltinis buvo Klaipėdos miesto mero pranešimai asmeninėje jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir spaudos konferencijų metu. Tad natūraliai kyla klausimas, ar merui buvo teikiama tikrąją situaciją ligoninėje atspindinti informacija, ar ligoninės vadovybė klaidino merą teikdama tik jai pačiai naudingą, filtruotą ir dozuotą informaciją“, – dėliojama pranešime.
Kas rašoma patikrinimo išvadose?
Sveikatos apsaugos ministerijos ligoninėje atlikto patikrinimo aktą antradienį paviešino portalas atviraklaipeda.lt.
BNS pranešė, jog dokumente teigiama, kad Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ligoninė teikė neišsamius duomenis apie darbuotojus ir pacientus, turėjusius kontaktą su koronavirusu susirgusiais asmenimis, ne laiku pranešama apie sergančiuosius.
Patikrinimo akte rašoma, kad pažeidžiami ir medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai – panaudotų asmens apsaugos priemonių talpos perpildytos.
Be kita ko, išvadoje teigiama, kad dalies koronaviruso atvejų išplitimas tiek tarp personalo, tiek tarp pacientų iš dalies susijęs su infekcijų kontrolės reikalavimų nesilaikymu.
Praėjusios savaitės pabaigoje dėl infekcijų kontrolės pažeidimų sustabdyta didelės dalies Klaipėdos universitetinės ligoninės skyrių veikla.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį pranešė, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo kilę daug rizikos tiek personalui, tiek pacientams užsikrėsti, tinkamai neorganizuota infekcijų kontrolė.
Ministro teigimu, nesutapo Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir į ligoninę nuvykusiems ekspertams pateikti duomenys dėl užsikrėtusio personalo ir pacientų, neužkirstas kelias kontaktuoti darbuotojams, dirbusiems su infekuotais pacientais ir nedirbusiems su jais.
KUL vadovas V.Janušonis: nesilaikau įsikibęs kėdės
Ketvirtadienio popietę V.Janušonis nuotoliniu būdu aiškinosi apie KUL susidariusią situaciją.
Vyr. gydytojas teigė apgailestaujantis dėl susidariusios situacijos, kuri susieta su ligonine ir asmeniškai juo. Informacija esą ne visada vertinama teisingai, o viešumoje pasirodžiusi skirtinga informacija rodo, kad nuomonių esama skirtingų, o tai tik į naudą.
Šiuo metu ligoninėje dirba keturios komisijos. Kol kas patikrinimo aktas gautas tik iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro. Ministro sprendimo V.Janušonis nekomentavo, tik pabrėžė, jog esama ir gerų žinių – pasveiko dar du žmonės, tad iš viso jau devyni. Pagijo ir du gydytojai.
V.Janušonio teigimu, KUL nuo kovo 4 dienos yra įtraukta į sąrašą ligoninių, priimančių Covid-19 pacientus. Tam skubiai ruoštasi, perskirstyti pacientų srautai, ruošiantis infekcijai perkelti pacientai ir uždaryti 8 skyriai.
Dar penki korpusai, jų išplanavimas, anot V.Janušonio, nebuvo projektuojami ypač pavojingų infekcijų pacientams, jų paskirtį galima buvo tik pritaikyti.
„Ligoninė ir vadovas, aš, buvome kritikuojamai, kaltinami dėl 3 pozicijų – asmens apsaugos priemonių, personalo ir pacientų infekuotumo. Priemonėmis ligoninė apsirūpino pati, naudojo ir rėmėjų teiktą paramą, dėkingi už tai. Parama skelbiama mūsų internetinėje svetainėje. Iš valstybės rezervo gauti nedideli kiekiai vasario 27-28 d. Po to iš SAM pradėta gauti, tik kovo 28 dieną pirma siunta, tai jau po mėnesio. Vadovaudamiesi higienos norma, aprūpinome darbuotojus asmens apsaugos priemonėmis, tai darė ne Janušonis asmeniškai, o sudaryta komisija ir atsakingi žmonės“, – sake V.Janušonis.
Jo teigimu, asmens apsaugos priemonių trūksta visur, tiek Europoje, tiek JAV, ne išimtis ir Lietuva. Anot V.Janušonio, dėl medikų ir pacientų sergamumo ligoninė nėra išskirtinė, o kitų šalių patirtis parodė, kad serga 15 procentų medikų, statistika pasiekia ir iki 60 proc. KUL šis rodiklis siekia 3,4 procento.
„Visose ligoninėse, kur susiduriama su COVID-19, yra infekuotų medikų ir pacientų“, – sakė V.Janušonis. Jo teigimu, kai kurie medikai nori daugiau asmens apsaugos priemonių nei jiems priklauso.
V.Janušonis pabrėžė nesilaikantis įsikibęs kėdės, tačiau garbė neleidžia nusileisti šmeižto ir melo lavinai. Vyr. gydytojas teigė, jog elementarus teisingumas ir padorumas yra svarbus.
„Jaučiu ir jaučiau atsakomybę už darbuotojus, jų sveikatą, atlyginimą. Visais sudėtingais atvejais buvome su jais. Tai, kad žmonės pasisako, nuomonių įvairovė yra geras dalykas“, – sakė V.Janušonis.
Jis teigė sutiksiantis su bet kokiais savivaldybės, kuri yra steigėja, sprendimais.
Paklaustas, ar svarstė po prezidento pasisakymų pasitraukti garbingai, V.Janušonis sakė, jog nori sužinoti, ką konkrečiai blogai padarė.
„Galvojau apie viską. Aš esu garbingas žmogus. Nežinau, kas pateikta prezidentui. Išvadų neturime, jos slepiamos. Po tyrimo paprastai paprašoma pasiaiškinimo. Moksliškai patikrinama tris kartus, ar tikrai taip yra. Sakiau, kad nesilaikau kėdės, bet atsistatydint, kad kažkas kažkur kažką pasakė. Galvojau… Jei jūsų būtų sprendimas, ar mano paties... Reikia palaukti, ką tas Janušonis ar vadovybė konkrečiai blogai padarė“, – kalbėjo V.Janušonis.
