„Esu laimingas, kad gimiau būtent šiame mieste – Klaipėdoje“, – per ceremoniją kalbėjo T.Venclova. Klaipėdoje 1937-aisiais gimęs T.Venclova šį miestą prisimena miglotai. Po poros metų hitlerinei Vokietijai okupavus kraštą, Venclovų šeimai teko kraustytis. T.Venclovos tėvas Klaipėdoje mokytojavo, buvo atsiųstas skleisti lietuvybę, buvo Dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas.
„Labai malonu, kad garbės daktaro vardas man suteiktas kartu su Adamu Michniku. Jau beveik keturiasdešimt metų su juo draugauju, – sakė T.Venclova. – Save pirmiausiai laikau poetu, neypatingu mokslininku. Nors būtent iš mokslo valgiau duoną, tad stengiausi šį darbą atlikti gerai. Tačiau labiausiai žmonių atmintyje norėčiau likti kaip poetas“.
Nuo liepos T.Venclova dirba Berlyne, kur dėsto viename universitete.
Poetas Rolandas Rastauskas, sveikindamas T.Venclovą, prisiminė, kad sovietmečiu Vilnius turėjo du langus į Vakarų kultūrą – knygynėlį „Draugystė“ ir T.Venclovą.
Populiaraus Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius A.Michnikas po ceremonijos juokavo, kad šis apdovanojimas jam – lyg gero amerikietiško filmo scenarijus. „Lenkų publicistas, sovietmečiu kelis kartus kalintas už savo visuomeninę veiklą, štai gauna garbės daktaro vardą Lietuvoje. Padarysiu viską, kad būčiau vertas to vardo“, – šypsojosi A.Michnikas.
Klaipėdos universiteto garbės daktarais jau yra tapę: Prezidentas Valdas Adamkus, Latvijos prezidentas Valdis Zatleras, Bronislovas Lubys, Telšių vyskupas Antanas Vaičius, Klaipėdos universiteto kūrimo iniciatorius Alfonsas Žalys ir kt.
Klaipėdos universiteto garbės daktarais jau yra tapę: Prezidentas Valdas Adamkus, Latvijos prezidentas Valdis Zatleras, Bronislovas Lubys, Telšių vyskupas Antanas Vaičius, Klaipėdos universiteto kūrimo iniciatorius Alfonsas Žalys ir kt.
Teko emigruoti
Abiejų garbės daktarų biografijos itin spalvingos. Klaipėdoje gimęs ir augęs T.Venclova baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete, 1971 m. Tartu universitete baigė semiotikos ir rusų literatūros studijas. 1975-aisiais akademikas kompartijos centro komitetui parašė atvirą laišką, kuriame teigė apie pražūtingas Lietuvai komunistinės ideologijos pasekmes. 1977-aisiais T.Venclova su kitais Lietuvos disidentais įsteigė Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninę organizaciją. Dėl to jis buvo privestas emigruoti į JAV, kur tęsė akademinę veiklą.
Jeilio universitete jis 1985-aisiais įgijo filosofijos daktaro laipsnį ir tapo šio universiteto Niuhaveno slavų kalbų ir literatūros profesoriumi, juo yra ir dabar.
Akademinė T.Venclovos veikla daugiausia susijusi su simbolizmo, akmeizmo, XIX ir XX a. rusų poezijos, lenkų literatūros, komunizmo ir literatūros, lietuvių literatūros, Boriso Pasternako, Marinos Cvetajevos, Josifo Brodskio kūrybos ir kitų dalykų dėstymu, tyrimais, studijomis. Interesai apima rusų, lenkų, lietuvių literatūrą, poeziją, aktualiąją istorinę publicistiką. Vienas iš prof. T.Venclovos ypatumų yra tas, kad jis XX a. antroje pusėje bičiuliavosi ir kūrybiškai bendradarbiavo su tokiais literatūros milžinais ir Nobelio premijos laureatais, kaip J.Brodskis ar Czeslawas Miloszas.
T.Venclovai Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas bus suteiktas už labai plačią ir gilią pilietinę, akademinę, kūrybinę veiklą ir nuopelnus Lietuvos kultūrai, literatūrai, kultūrų dialogo sklaidai.
Vardas – už nuopelną demokratijai
Įžymiam Lenkijos visuomenės veikėjui, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui A.Michnikui nutarta suteikti Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardą už nuopelnus demokratijos plėtrai, pozityvaus dialogo tarp lietuvių ir lenkų tautų palaikymą.
A.Michnikas gimė 1946 m. spalio 17 d. Varšuvoje. 1964 m. studijavo istoriją Varšuvos universitete, iš kurio buvo pašalintas už disidentinę veiklą. Studijas baigė 1970 m. A.Mickevičiaus universitete Poznanėje.
A.Michnikas buvo vienas pagrindinių pokomunistinės Lenkijos ideologų, keletą kartų kalintas. A.Michnikas aktyviai rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius. 1991 m. sausio įvykių metu jis buvo Vilniuje, vėliau palaikė ir rėmė Lietuvos integracijos į geopolitines struktūras pastangas, kartu skatino ir Lietuvos bei Lenkijos bendradarbiavimą. Šiandien A.Michnikas yra vienas tų žmonių, kurie jautriai atsiliepia į gerų tarpvalstybinių santykių palaikymo problemų sprendimą, siūlo priemones jiems gerinti.
