Klaipėdos meru tapus Arvydui Vaitkui, kuris dar prieš penkerius metus vadovavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, daug kalbama apie glaudesnį miesto ir uosto bendradarbiavimą vystant projektus ir teritorijas, kur susikerta miesto ir uosto interesai.
Skeptikai baiminasi, kad daug metų uosto ir susisiekimo sferoje dirbęs A.Vaitkus gali daryti daugiau nuolaidų uoste vystomiems projektams.
Pats meras tikina, kad jo prioritetas yra miestas, ir mato, kad tiek miestui, tiek uosto įmonėms kai kuriose teritorijose būtų naudingiau vystyti ne krovą, o laisvalaikio infrastruktūrą, gyvenamąją statybą.
Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros prof. habil. dr. Ramūnas Povilanskas sako, kad Lietuva žengė labai geru keliu ir įteisino kurortinės teritorijos statusą.
-
Prie Olando kepurės vairuotojams pinigines teks praverti plačiau
-
Šiukšlinimas Klaipėdoje darosi nepatogus – aplinkosaugininkai atlieka sėkmingus slaptus pirkimus
-
Klaipėdos apskrityje tvarkoma 18 kilometrų dviračių takų, dar dvigubai tiek laukia eilės
-
Klaipėdoje spartinama senamiesčio gatvių rekonstrukcija
Anot jo, pasaulyje tai būtų galima palyginti su „resort“ terminu vadinamomis vietovėmis.
Tiesa, jis labai apgailestauja, kad Smiltynės kurortinės teritorijos idėją sukompromitavo dabartinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Liberalų sąjūdis.
„Kai idėja panaudojama kaip rinkimų programos dalis, o po to yra pamirštama, tai sukelia nepasitikėjimą“, – sako R.Povilanskas.
Jis įsitikinęs, kad Smiltynei gauti kurortinės teritorijos statusą trūksta visai nedaug. Reikia tik parengti specialųjį planą – rekreacinę schemą – ir daugiau miesto iniciatyvos.
„Jūrų muziejuje ir delfinariume jau yra visus metus veikiantis delfinų terapijos centras, yra galimai gydomųjų savybių turintys gamtiniai ištekliai“, – vardina R.Povilanskas.
Anot jo, naujoji Klaipėdos valdžia turėtų tik parodyti iniciatyvą ir parengti visus reikiamus dokumentus Vyriausybei, kad kurortinės teritorijos statusas būtų suteiktas.
Vaizdas į uostą
Tiesa, R.Povilanskas primena, kad vilų alėja Smiltynėje susiformavo tarpukariu dar tuomet, kai uostas nebuvo taip išvystytas. Tuomet vaizdai iš Smiltynės buvo visai kitokie.
Visgi profesorius Klaipėdos ateitį mato tokioje perspektyvoje, kuria jau pasuko didelė dalis Europos uostų.
„Belgija turi dar mažiau pajūrio nei Lietuva, apie 67 kilometrus, Antverpeno uostas vystomas gilyn, Šeldės upėje“, – pavyzdį pateikia R.Povilanskas.
Anot jo, analogiškai šiuo metu Klaipėdoje planuojama vystyti pietinę Klaipėdos uosto dalį prie Smeltės pusiasalio, kur nėra gyvenamųjų rajonų.
„Tik laiko klausimas, gal 20-30 metų, kai iš Klaipėdos centro išsikraustys Vakarų Baltijos laivų statykla, KLASCO, o gal net ir „Klaipėdos naftos“ terminalai“, – drąsiai prognozuoja R.Povilanskas.
Anot jo, tai atsitiks dėl didėjančios konkurencijos ir brangstančios miesto žemės. Tuomet jis mato iš Smiltynės kurortinės teritorijos atsiveriant gražius vaizdas į naujosios Klaipėdos architektūrą.
Kranų grožis
Tačiau Klaipėdos meras sako, kad nereikia laukti dešimtmečių.
„Faktas yra, kad Klaipėda yra uostas ir pramonės miestas“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A.Vaitkus.
Tačiau, pasak jo, pasaulyje yra pilna pavyzdžių, kaip dera laisvalaikio infrastruktūra ir industriniai kraštovaizdžiai. Meras laikosi pozicijos, kad jau dabar galima nuveikti nemažai darbų. Jis ne kartą išsakė idėją, jog reikia operatyviai tvarkyti Smiltynės pėsčiųjų promenadą.
„Ne viename uoste mačiau, kaip gražiai galima vakare apšviesti uosto kranus, sandėlius. Apie tai diskutavome ir su mūsų uosto kompanijų vadovais“, – kad, tinkamai pateikus, ir uosto vaizdai gali traukti akį, mano A.Vaitkus.
Jis taip pat įsitikinęs, kad dalis miesto centre esančių krovos terminalų ateityje galėtų tapti puikia vieta miestiečių poilsiui ir gyvenimui.
Uostas neturi informacijos
Tačiau ką apie kurortinių teritorijų kūrimą mano Klaipėdos uostas?
AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad Klaipėda ir šiuo metu turi gražių paplūdimių, kurie yra populiarūs ir jaus naudojasi miestiečiai ir svečiai.
Dabar uosto vystymasis nedaro įtakos šiai infrastruktūrai. Tačiau, kalbant apie kurortinių teritorijų vystymą Klaipėdoje ateityje, uosto direkcija jaučiasi nuošalyje.
„Neturime jokių sąlyčio taškų. Nesinori atsidurti procesų nuošalėje“, – sako A.Latakas.
Anot jo, Uosto direkcija neturi jokios oficialios informacijos apie miesto planus plėtoti kurortines teritorijas. O uosto strategija yra vystyti krovos ir kitą uostui būdingą veiklą.
Kertasi interesai
Redakciją pasiekė informacija, kad jau šiuo metu yra teritorijų, kur kyla diskusijų dėl uosto ir laisvalaikio projektų vystymo.
„Vakarų ekspreso“ duomenimis, verslininkai siūlo išnaudoti beveik 5 ha ploto šiuo metu nenaudojamą teritoriją prie šiaurinio Klaipėdos molo, šalia AB „Klaipėdos nafta“ teritorijos.
Šią Klaipėdos uosto teritoriją nuomojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Redakcijos žiniomis, kasmet už šį plotą įmonė sumoka apie 30 000 eurų nuomos mokesčio.
Jau dešimtmečius šį vieta yra praktiškai nenaudojama. Anksčiau buvo svarstoma prie jos įrengti krantinę laivams švartuotis, tačiau buvo nustatyta, kad saugiai laivybai ši vieta nėra tinkama. Todėl galimybės pritaikyti ją krovai nebeliko.
Vėliau jos panaudojimas buvo siejamas su išorinio Klaipėdos uosto statyba, tačiau ir šis projektas kol kas yra atidėtas neribotam laikui.
„Čia norėčiau pagirti S.Gentvilą, jo dėka Lietuvos bendrajame plane neliko išorinio uosto prie Klaipėdos. Dėl to iš karto matome, kaip Melnragėje pradėjo vystytis kurortinė infrastruktūra“, – sako R.Povilanskas.
Šiuo metu Melnaragė, o ypač teritorija prie šiaurinio Klaipėdos molo, tampa klaipėdiečių ir miesto svečių traukos centru. Melnragėje neseniai baigtas tvarkyti pajūrio parkas. Jame įrengtas Odesos vardu pavadintas pėsčiųjų takas. Teritorijoje kuriasi maitinimo įstaigos. Yra sutvarkyta automobilių parkavimo infrastruktūra.
Todėl verslininkai ir domisi galimybe įveiklinti ir minėtą nenaudojamą teritoriją.
„Joje taip pat galėtų kurtis maitinimo įstaigos, pramogų parkas, net laikino apgyvendinimo erdvės“, – sakė neįvardintu panoręs likti verslininkas.
Neleidžia sutartis
Tačiau pradėjus galvoti apie šių planų įgyvendinimą, paaiškėjo, kad idėja dalį uosto teritorijos pritaikyti poilsio infrastruktūrai nesutampa su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planais. Uosto vadovas sako girdėjęs apie verslininkų ketinimus, tačiau uosto teritorija nėra skirta pramogoms.
„Pagal Klaipėdos uosto žemės nuomos sutartį, nuomininkas, šiuo atveju įmonė KLASCO, įsipareigoja naudoti uosto žemės plotą su uosto veikla susijusiai paskirčiai ir uosto funkcinę paskirtį atitinkančiai veiklai. Pagal šį žemės nuomos sutarties punktą, pramoginei veiklai sklypas negali būti naudojamas“, – akcentuoja Uosto direkcijos vadovas A.Latakas.
Jis sako, kad jau yra kalbėta su KLASCO vadovais apie minėtos teritorijos perspektyvas. Joje ateityje galėtų būti įkurta bazė, skirta aptarnauti prie Lietuvos krantų planuojamus statyti vėjo jėgainių parkus.
Tiesa, jau dabar kalbama, kad vėjo jėgaines aptarnaujančiam personalui krante turėtų būti sukurta ne tik infrastruktūra darbui, bet ir poilsiui. Teikiamos maitinimo paslaugos, jie turėtų kažkur gyventi.
Galbūt tai būtų galima suderinti jau minėtoje KLASCO teritorijoje, o kai kuriuos projektus būtų galima pradėti įgyvendinti jau dabar?
Tai galėtų tapti pavyzdiniu projektu, kuriame vietos atrastų abi veiklos: uosto ir laisvalaikio.
Laisvalaikio infrastruktūros idėjos autoriai prie Klaipėdos uosto šiaurinio molo mano, kad į procesus nereikėtų žiūrėti tik formaliai, galiojančių sutarčių apimtimi.
Kliūtis galima įveikti pakoreguojant sutartis arba net keičiant tam tikrus teisės aktus, jei tai yra būtina.
„Svarbiausia yra gera valia ir noras siekti naudos miestui ir miesto gyventojams“, – mano „Vakarų ekspreso“ šaltinis.
Sprendimą galima rasti
Kad sprendimą galima rasti, įsitikinęs ir Klaipėdos meras A.Vaitkus.
„Gyvenime viskas priklauso nuo noro. Taip, labai gerai žinau tą KLASCO valdomą teritoriją. Tai puiki vietai tokiai veiklai, apie ką kalbama“, – sako A.Vaitkus.
Anot jo, yra keli galimi problemos sprendimo būdai. Pirmiausia bandyti rasti sprendimus vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Jei tai neįmanoma, galima rasti galimybę koreguoti teisės aktus.
„Geras pavyzdys, kaip man vadovaujant direkcijai radome sprendimą, kad žvejo ir žuvelės skulptūra atsirastų ant šiaurinio molo, nors tai nebuvo paprasta, nes tai yra valstybės strateginė infrastruktūra“, – prisimena A.Vaitkus.
Jis sako, kad, keičiant Uosto bendrąjį planą, galima parodyti, jog teritorijoje gali atsirasti įvairūs konversiniai dalykai, numatant platesnę teritorijų panaudojimo paskirtį.
Trūksta toliaregiškumo
A.Vaitkus atkreipia dėmesį, kad pati KLASCO ne visada labai toliaregiškai vertina situaciją.
„Man vadovaujant Uosto direkcijai buvo miesto pasiūlymas ir galimybė KLASCO valdomą Žiemos uosto teritoriją centrinėje Klaipėdos dalyje naudoti pačiai. Tačiau įmonė nuėjo kitu keliu“, – primena A.Vaitkus.
Jis mano, kad KLASCO tuomet padarė didelę klaidą, verslas šiuo metu galėjo turėti daug daugiau galimybių įvairiai veiklai šioje teritorijoje.
„Tuomet buvo įžvelgiama kažkokia klasta, grėsmės. Šiandien šioje teritorijoje (Žiemos uosto. – Autor. past.) galima tik uosto veikla. Dabar sunku pasiekti, kad čia galėtų atsirasti jachtų marina ar vietoj tų prastai atrodančių KLASCO palapinių Vitės kvartalą papuoštų nauji gražūs pastatai su vaizdu į Kuršių neriją “, – sako A.Vaitkus.
Tačiau jis atkreipia dėmesį į vieną objektą, kur Uosto direkcija yra pažengusi ženkliai toliau nei Klaipėdos uostas.
„Uosto direkcija jau rengia mažųjų laivų uostelio projektą pietinėje uosto dalyje“, – sako A.Vaitkus.
Anot jo, nors apie šio objekto atsiradimą kalbama jau dešimtmečiais, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė iki šiol nepradėjo jokių žingsnių, kad būtų pradėta projektuoti šio uostelio veiklai reikalinga kranto infrastruktūra.
„Per paskutinius metus laiko nepadaryta visiškai nieko“, – problemą mato A.Vaitkus.
Jis tikina, kad imsis aktyvių veiksmų, jog projektas būtų pradėtas įgyvendinti.
A.Vaitkus taip pat žada, kad Klaipėdos mieste kelis kartus paspartės ir detaliųjų planų ir kitų planavimo dokumentų parengimo derinimo procedūros.
Galbūt tai paskatins ir tokių teritorijų kaip „Memelio miestas“ ir buvusios Klaipėdos laivų remonto teritorijos vystymą. Jau skaičiuojamas antras dešimtmetis, kai šiose teritorijose nutraukta uosto veikla ir jos perduotos miestui. Tačiau jos vis dar netampa miesto traukos centru, nors planai yra dideli.
„Klaipėdoje net nėra turizmo strategijos“, – dar į vieną skaudulį rodo A.Vaitkus.
Taigi pasikeistus miesto valdžiai, atrodo, yra tinkamas laikas atlikti reviziją, kokiu keliu buvo eita paskutinius metus ir nusibrėžti tikslus ateičiai.
Panašu, kad galime sulaukti ir aktyvesnio miesto ir uosto bendradarbiavimo, kur gali laimėti miestas, o Klaipėda būtų unikali, nes joje tilptų ir pramonė, ir uostas, ir kurortinės teritorijos.
