Šis stendas praėjusiais metais 20-ąsias įkūrimo metines minėjusioje uosto direkcijoje pristatytas pasitinkant ir Klaipėdos miesto 760-ąjį jubiliejų.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Eugenijus Gentvilas |
„Klaipėdos uosto direkcija praėjusiais metais įsigijo naują pastatą. Norėjosi jį paversti gyvybingą. Kiekviena rimta kompanija turi prisiminti tuos, kurie prisidėjo prie kompanijos augimo“, – teigė uosto direkcijai vadovaujantis Eugenijus Gentvilas.
Išaugo iš dviejų uostų
Klaipėdos uosto direkcija įsteigta 1991-aisiais Vyriausybės nutarimu. Iki tol Klaipėdoje veikė du savarankiški uostai: prekybos ir žvejybos. Kai kurie specialistai išskiria ir trečiąjį – Vakarų laivų gamyklą. Iki Lietuvos valstybės atkūrimo uoste dirbo apie dvidešimt įvairiausių įmonių ir organizacijų.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Vytautas Paulauskas |
Klaipėdos universiteto Laivybos katedrai vadovaujantis profesorius Vytautas Paulauskas prisiminė, kad prieš įkuriant uostą, buvo apžiūrėti užsienio šalių pavyzdžiai. „1991-ųjų gegužės 14 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl uosto įkūrimo. Nutarimui priimti pakako savaitės. Vargu ar šiandien toks tempas būtų įmanomas“, – teigė V.Paulauskas. 1992-aisiais uostui buvo suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas.
Pirmuoju uosto vadovu tapo Eugenijus Eimutis Špėlis, vadovavęs uostui 1991-ųjų birželio-rugpjūčio mėnesiais, iš jo vadovavimą perėmė Vytautas Paulauskas.
Dirbo be kėdžių
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Valentinas Greičiūnas |
Tuometis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis vadovauti uostui pasiūlė Valentinui Greičiūnui, tuo metu buvusiam Klaipėdos vicemerui. „Gavęs pasiūlymą paprašiau palaukti iki vasario, kad galėčiau užbaigti pradėtus darbus“, – prisiminė V.Greičiūnas. Uostui vadovauti jis pradėjo 1992-ųjų vasarį. Tuo metu, jis prisiminė, Klaipėdos uosto direkcija neturėjo nė tinkamų patalpų. „Nei kėdės, nei stalo. Balandį laukėm atvykstančios belgų ir olandų delegacijos. O kur juos priimti? Juk net pasodinti neturėjom kur“, – prisiminė iki pat 1999-ųjų uostui vadovavęs V.Greičiūnas.
Jo vadovavimo metais, 1996-aisiais buvo priimtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, kuris nustatė, kad Klaipėdos uosto žemė, akvatorija, krantinės, hidrotechniniai įrenginiai, navigacijos keliai, kanalai ir įrenginiai bei kiti infrastruktūros objektai – priklauso valstybei ir negali būti privatizuojami.
Vienas vadovas – keturios Vyriausybės
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Kęstutis Bartkevičius |
1999-ųjų rugsėjį uostui ėmė vadovauti Kęstutis Bartkevičius, šiuo metu einantis Mažeikių rajono vicemero pareigas. „Aš buvau atsitiktinis ir, galima sakyti, politinis paukštis“, – prisipažino K.Bartkevičius, uostui vadovavęs iki 2002-ųjų. Jo vadovavimo metais buvo pradėtas statyti Kruizinių laivų terminalas, gilinamas įplaukos kanalas.
„Tuo metu uoste buvo perkraunama apie 15 mln. tonų krovinių. Pernai buvo pasiektas rekordas – 36,6 mln. tonų. Mano vadovavimo metais buvo taip pat pasiektas savotiškas rekordas – pasikeitė keturios Vyriausybės ir penki premjerai. Tarp jų buvo ir Eugenijus Gentvilas“, – prisiminimais dalijosi K.Bartkevičius.
Iš K.Bartkevičiaus uosto valdžią perėmė Sigitas Dobilinskas. „Per septynerius metus, kol uostui vadovavo S. Dobilinskas, padarytas didžiulis tramplinas į tai, kokius rodiklius turime dabar“, – teigė E.Gentvilas, uostui vadovaujantis nuo 2009-ųjų.