Kaip rašoma pranešime spaudai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba, kuriai pirmininkavo susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, svarstė galimybes išplėsti vykdomą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos monitoringą bei stiprinti jo koordinavimą tarp įvairių institucijų ir uoste veiklą vykdančių kompanijų.
„Aplinkosauga yra vienas iš jautriausių klausimų, tad jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiandien pavyko suburti prie vieno stalo visas atsakingas institucijas – aplinkosaugos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Uosto direkcijos vadovus, uosto įmones ir kitas įnstitucijas ir sutarti dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Džiaugiamės Aplinkosaugos apsaugos agentūros pristatytu pasiūlymu, kuris apima aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimą visame Klaipėdos mieste“, – teigia susisiekimo ministras J. Narkevič.
Plėtojimo taryba nutarė pavesti Aplinkos apsaugos agentūrai, Klaipėdos miesto savivaldybei ir Uosto direkcijai pateikti konkrečius siūlymus dėl aplinkos būklės pagerinimo.
„Mūsų, kaip Uosto direkcijos, siekis yra sutelkti įvairias institucijas, verslą konstruktyviam bendradarbiavimui sprendžiant aktualius aplinkos apsaugos klausimus ir plėtojant uostą „žaliuoju kursu“. Uosto direkcija taip pat yra atvira visuomenei ir pasirengusi dialogui su gyventojų bendruomenėmis“, – pabrėžia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Plėtojimo taryboje taip pat pasiūlyti sprendimai pasirengti vėjo energetikos plėtrai jūroje. Siūloma atlikti analizę dėl tinkamos teritorijos, investicijų ir infrastruktūros elektrinių komponentų gamybos ir priežiūros veiklai bei įvertinti galimybes įrengti reikalingą infrastruktūrą uoste.
Uosto plėtojimo taryba svarstė galimybes plėtoti uosto infrastruktūrą laivų statybos ir remonto veikloms, generuojančioms reikšmingą socioekonominę grąžą valstybei ir Klaipėdos regionui. Vyriausybės nutarimu Uosto direkcijai yra nustatyta siektina nuosavo kapitalo grąža, tačiau investicijos į laivų statybos ir remonto įmonių naudojamą infrastruktūrą ar kitą gamybinę veiklą, nesusijusią su intensyvia laivyba, Uosto direkcijai negeneruoja finansinės grąžos. Plėtojimo taryboje nutarta siūlyti LR ekonomikos ir inovacijų ministerijai išanalizuoti galimybes laivų remonto ir statybos veiklai nustatyti mažesnę nuosavo kapitalo grąžos normą (ROE) ir/arba pripažinti laivų remonto ir statybos veiklą specialiuoju įpareigojimu, iš valstybės biudžeto kompensuojant patiriamus nuostolius iš šios veiklos.
Uosto plėtojimo tarybą sudaro LR Vyriausybės, įvairių ministerijų, valstybės institucijų, verslo asociacijų, mokslo ir kt. institucijų atstovai. Taryba nagrinėja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia pasiūlymus dėl prioritetinių uosto ūkinės plėtros krypčių nustatymo ir kitų klausimų.
