„Nežinau aš visos procedūros, kokia ji bus, aš į tai nesikoncentruoju kol kas, yra svarbūs uždaviniai ir tikslai, kuriuos reikia padaryti iki Naujųjų metų“, – BNS teigė A.Latakas.
„Toliau, matyt, bus dar valdyba ir stebėtojų taryba. Kokie sprendimai bus priimti, aš tiesiog nenoriu niekam užbėgti už akių. Matysime, kai ateis laikas tam, o dabar yra iš tikrųjų gana sunkių dalykų: padaryti turto vertinimą, dokumentų rengimas tai transformacijai. Kol kas dirbu savo darbą ir nesigilinu į ateitį – bus taip, kaip bus“, – kalbėjo A.Latakas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pernai gruodį dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito pareiškė sunkiai įsivaizduojantis, kaip uosto vadovas galėtų dirbti toliau, tačiau direkcijos valdyba pareiškė pasitikėjimą A.Lataku ir nerekomendavo ministrui jo atleisti.
Dabar M.Skuodis sako, kad A.Latako vadovaujama direkcija dirba gerai, nes praradimai šiemet yra mažesni nei tikėtasi dėl karo Ukrainoje ir kitų geopolitinių veiksnių.
„Esu dėkingas įmonės vadovui ir komandai už pastangas minimizuoti dėl geopolitinių veiksnių kylantį neigiamą poveikį, įmonės veiklos ir finansiniai rezultatai šiais metais yra geresni nei buvo tikėtasi pradžioje. Šiuo metu aktyviai ieškoma naujų rinkų, veiklos diversifikavimo galimybių, pritraukiamos investicijos, modernizuojama ir plečiama uosto infrastruktūra, tokiu būdu didinant uosto konkurencingumą. Net neabejoju, kad įmonei tapus akcine bendrove tokių galimybių atsivers dar daugiau, tad linkiu jas sėkmingai išnaudoti“, – komentare BNS teigė ministras.
Konkursą laimėjęs A.Latakas uostui vadovauja nuo 2020 metų birželio, į šį postą penkerių metų kadencijai jį paskyrė tuometinis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Pagal naują valdymo modelį uostui vadovaus būsimos valdybos pirmininkas
Numatoma, kad uosto direkcija po pertvarkos turės stebėtojų tarybą, ši išrinks valdybą, o jos pirmininkas bus ir direkcijos vadovas.
„Kaip numatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, atsiras dvipakopis valdymas: uosto direkcijoje bus sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios pirmininkas bus skiriamas ir uosto direkcijos vadovu“, – BNS informavo Susisiekimo ministerija.
Buvusios valdybos kadencija baigėsi šių metų vasario 6-ąją, šiuo metu ministerija ieško naujos valdybos narių – trijų nepriklausomų ir dviejų valstybės atstovų. Naują valdybą tikimasi paskirti iki šių metų pabaigos.
Korporatyvinio valdymo ekspertas Rytis Ambrazevičius sako, kad uoste, kaip ir kitose valstybės įmonėse, būtina keisti valdymo modelį, nes dabartinės valdybos neturi pakankamai galios, kuri sukoncentruota akcininkės – Vyriausybės rankose.
„Dabartinėse valstybinėse įmonėse valdybos formaliai yra, bet jos turi labiau patariamąjį, o ne sprendžiamąjį balsą. Jų galios stipriai apribotos, efektyviai ir pagal geriausias praktikas valdyti įmones nėra galimybių: kažką galima padaryti, bet ne viską, ką reikėtų. Visos galios sukoncentruotos akcininko – Vyriausybės, ministerijos, konkretaus ministro rankose, pavyzdžiui, skiriant vadovą. O ministras su visa pagarba bet kuriam ministrui nėra tas geriausias žmogus, kuris ir jo komanda kartu žino, kaip valdyti įmones“, – BNS teigė R. Ambrazevičius.
Anot jo, naujas uosto valdymo modelis – kai įmonei vadovauja stebėtojų tarybos paskirtos valdybos pirmininkas – kilęs iš Vokietijos, Lietuvoje jis jau taikomas
„Po stebėtojų taryba suformuota vykdomoji valdyba, kurioje dirba išskirtinai įmonės vadovai, įskaitant generalinį direktorių, finansų ir kiti, vadovų komanda. Ši struktūra labai gerai veikia „Ignitis grupėje“. Pasaulyje taip valdomos dvi labai geros kompanijos – „Volkswagen“ ir „Ford“, – pasakojo R.Ambrazevičiaus.
Eksperto nuomone, dabartinis Klaipėdos uosto vadovas turi galimybę vadovauti ir būsimajai akcinei bendrovei, nors generalinio direktoriaus pareigybės ir neliks.
„Paprastai būna taip, kad kai keičiasi įmonės struktūra, generalinis direktorius nebus ieškomas. Konkrečiu uosto atveju tai net tokios pareigybės neliks. Tas žmogus ar kiti vadovai galės pretenduoti į pozicijas valdyboje. Ir šitie žmonės, kurie šiandien yra, įskaitant ir generalinį direktorių, aš tikiu, kad jie irgi dalyvaus atrankos konkurse“, – BNS teigė R.Ambrazevičiaus.
Jis sako, kad į uosto valdymą pretenduojantys kandidatai turėtų būti vertinami pagal kompetenciją.
„Kompetencijos, aišku, pirmiausiai, po to reputacija tokiose pareigose yra labai svarbi“, – BNS teigė R.Ambrazevičiaus.
Pertvarka laukia ir kitų susisiekimo sektoriaus įmonių
Seimas pernai pritarė, kad susisiekimo sektoriaus įmonės – Klaipėdos jūrų uosto direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) – taptų akcinėmis bendrovėmis, o 100 proc. jų akcijų valdytų valstybė. Visų jų pertvarką planuota įgyvendinti iki šių metų pabaigos.
Susisiekimo ministerijos teigimu, dabartinės valdybos išliks tik Kelių direkcijoje ir „Oro navigacijoje“, kitur jos turėtų keistis.
„Įmonėms persitvarkius į akcines bendroves, dėl būsimų jų vadovų spręs valdybos. Planuojama, kad pertvarkytose bendrovėse LAKD ir „Oro navigacija“ išliks valdybos, kaip yra ir dabar“, – BNS teigia ministerija.
VVKD akcine bendrove tapo liepą, nuo rugpjūčio pabaigos jos valdyboje dirba du nepriklausomi nariai, o Susisiekimo ministerijos deleguoto trečio nario paieška baigta rugsėjį, bet jis dar nepaskirtas. Direkcijai nuo 2018 metų birželio vadovauja Vladimiras Vinokurovas.
Dabartinis LAKD vadovas Remigijus Lipkevičius nuo 2023 metų, kai direkcija taps akcine bendrove, traukiasi iš pareigų. Jis teigė sprendimą priėmęs savo iniciatyva, įvertinęs tai, kad akcinės bendrovės vadovui taikomi kitokie reikalavimai.
Lietuvos oro uostai akcine bendrove turėjo tapti šiemet liepą, tačiau procesas buvo atidėtas pusmečiui, o dabar – dar ilgesniam laikui, nurodant 2023 metus. Įmonei nuo birželio laikinai vadovauja Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Nuo 2018-ųjų kovo bendrovei vadovavęs Marius Gelžinis sprendimą trauktis birželį motyvavo tuo, jog sėkmingai įgyvendino visus pagrindinius tikslus. Naujo vadovo Susisiekimo ministerija kol kas neieško.
Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių vadovai skiriami penkerių metų kadencijai, o pareigas jie gali eiti ne ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.
