Nors teisingumo ministras Remigijus Šimašius abejoja, kad šį laišką parašė teisėjai (esą tekste yra nemažai gramatinių klaidų), jis pripažįsta, kad bent dalis laiške išdėstytų skaudulių atitinka tikrovę. „Kad ir kas būtų laiško autorius, dalis pastebėjimų yra teisingi“, – LŽ sakė ministras.
Vadovauja dešimtmečiais.
Gražūs siekiai ir klampi realybė – taip trumpai būtų galima apibūdinti padėtį, kurioje yra atsidūrę eiliniai teisėjai. “Kaip jaustis teisėjui, parašiusiam prašymą tapti tos pačios pakopos teismo pirmininku, jei Teisėjų atrankos komisijos narys pasako: „Kaip tu drįsti parašyti prašymą esant gyvam pirmininkui, užimti jo vietą? – teisėjų rotacijos užkulisius praskleidžia laiško autorius. – Apylinkės teismo teisėjui, pretenduojančiam į pirmininko vietą, vertinimą rašo... to teismo pirmininkas. Kaip gali vertinti teismo pirmininkas teisėją, kuris parašo prašymą užimti jo vietą?“
Gražūs siekiai ir klampi realybė – taip trumpai būtų galima apibūdinti padėtį, kurioje yra atsidūrę eiliniai teisėjai.
Ar ne todėl tie patys žmonės teismams vadovauja dešimtmečiais? Rimantas Sipavičius Kauno miesto apylinkės teismui vadovauja 11 metų, Stefa Naščenkovienė Klaipėdos miesto apylinkės teismui – 9 metus, Nina Butnorienė ir Zita Gavėnienė – beveik po 15 metų Druskininkų ir Anykščių apylinkės teismams, Saulius Mikšys 17 metų – Jurbarko, Gintautas Kaulakis 16 metų – Klaipėdos, Virginijus Kalkauskas – 14 metų Kauno, Arturas Rauktys – 16 metų Šakių, Nijolė Stepanavičienė – 22 metus Zarasų rajono apylinkės teismams, o Zita Smirnovienė – 10 metų Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Rengiamas projektas
Teisingumo ministras sutinka, kad rotacijos principas iš tiesų sunkiai įgyvendinamas. „Yra toks projektas, parengtas tuomečio prezidento Valdo Adamkaus komandos, kad visi teismo teisėjai automatiškai būtų laikomi kandidatais į teismo pirmininkus. Tačiau dėl šio siūlymo kyla tam tikrų abejonių. Kita vertus, suprantu ir tą bėdą, kurią bandoma spręsti siūlant visiems teisėjams kandidatuoti į teismo pirmininko pareigas. Tai teisėjų nenoras išsišokti, kai nėra tikrumo, kad laimės. Manau, pagrindinis dalykas, kalbant apie apylinkių, apygardų teismų pirmininkus, yra tas, kad teismo vadovams tenka atlikti ir administracines funkcijas. Mano supratimu, tai nelabai dera su teisingumo vykdytojo vaidmeniu. Manau, kad administracines funkcijas turėtų tvarkyti specialus asmuo, o pirmininkas – pirmiausia yra teisėjas. Šiai problemai spręsti ministerija rengia siūlymus.“
Teisėjų nepritrūks
„Neklausykite Teisėjų tarybos nuogąstavimų, kad (sumažinus atlyginimus – red.) nebus teisėjų, nebus kam dirbti neprestižinio teisėjų darbo. Pakankamai yra kandidatų į teisėjus, tik ir čia reikia skaidrumo“, – tvirtina laiško autorius, pasakojantis apie itin lengvai teisėjais tampančias advokatų, prokurorų ir kitų įtakingų asmenų atžalas.
Teisėjams ne paslaptis ir privilegijuota padėtis, kuria naudojasi aukštesnių instancijų teismų teisėjai. Dauguma jų papildomai dirba lektoriais universitetuose, paskaitas skaito darbo metu ir taip prisiduria kelis šimtus prie nemenko atlyginimo.
Paprasti teisėjai negirdimi
Nors teisėjai turi savivaldos instituciją, užtikrinančią teismų ir teisėjų nepriklausomumą, apylinkių teisėjų balsas menkai girdimas. Teisėjų tarybą sudaro 21 narys, bet iš jų tik trys teisėjai atstovauja apylinkių teismams, nors būtent šių teismų teisėjų yra dauguma. Laiško autoriaus manymu, dėl tokios proporcijos Teisėjų tarybai nerūpi katastrofiška apylinkių teismų padėtis, didžiulis jiems tenkantis darbo krūvis, priklausomybė nuo teismo pirmininko.
Nors teisėjai turi savivaldos instituciją, užtikrinančią teismų ir teisėjų nepriklausomumą, apylinkių teisėjų balsas menkai girdimas.
Ministras R.Šimašius su šiuo teiginiu nesutinka. „Galima būtų diskutuoti, kaip turėtų būti formuojama Teisėjų taryba, bet man nesinorėtų, kad ji taptų teisėjų profsąjungos atitikmeniu, – sakė R.Šimašius. – Teisėjų taryba turi apžvelgti visą teismų sistemą, todėl teisėjų dalyvavimas taryboje pagal pareigas yra pagrįstas. Nors galima diskutuoti, ar ta sudėtis, kuri šiandien įtvirtinta, yra visiškai tinkama.“
Pretenduos visi
Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas R.Sipavičius nustebo sužinojęs apie šio teismo teisėjų vardu parašytą laišką. Jis negirdėjo, kad teisme būtų rašomas kolektyvinis laiškas prezidentei ir ministrui. Tačiau R.Sipavičius sutiko, kad kai kurių teismų pirmininkų kadencijos iš tiesų yra ilgos, o jis pats teismui vadovauja 11 metų.
„Netrukus ši tvarka pasikeis, – užtikrino R.Sipavičius. – Parengtas įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad į teismo pirmininko pareigas pretenduoja visi to teismo teisėjai, iš jų ir bus renkamas naujas vadovas. Taigi ir aš neabejotinai būsiu pakeistas.“
