Klastočių patekimas į šalies rinką daro milžinišką žalą tiek šalies verslo aplinkai, tiek valstybei – per nesurenkamus mokesčius ir muitinės resursus, o galiausiai – pačiam neatsakingai pasirinkusiam vartotojui.
Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė tikina įžvelgianti kelias priežastis, kodėl vartotojas pasiryžta rinktis klastotę. „Pirma, įsitikinimas, kad originalas nuo suklastoto gaminio skiriasi tik kaina. Tokiu atveju neįvertinama nei galima žala pačiam pirkėjui dėl nekokybiško produkto, nei tai, kad tokiu būdu pažeidžiami teisėto prekių gamintojo interesai bei remiamas organizuotas nusikalstamumas. Antra priežastis – įsivaizdavimas, kad konkretus prekių ženklas leidžia susitapatinti su tam tikra socialine grupe – ši tendencija matoma tarp paauglių ir jaunų žmonių (drabužiai, aksesuarai, galanterija, kosmetika). Trečias galimas variantas – pirkėjas nežino, kad perka suklastotą gaminį“, – kalbėjo specialistė.
Milžiniška žala pirmiausia vartotojui
Pradėdama kalbėti apie klastotų prekių žalą Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausioji inspektorė Aušrinė Stumbrytė-Stankaitienė tikina, kad svarbiausia kalbėti apie pačius vartotojus. „Aš visada stengiuosi pabrėžti, kokią žalą klastotos prekės daro pačiam žmogui – jo sveikatai, saugai ir saugumui. Klastotos prekės nėra gaminamos saugiai, laikantis visų reikalavimų, kaip daro teisėtas verslas. Kiekvienas pirkdamas tokią prekę turėtų pagalvoti apie savo sveikatą, apie tai, kad gali pakenkti netgi ne tik sau, bet ir aplinkiniams, artimiems žmonėms. Vartodamas suklastotus vaistus, žmogus nežino jų poveikio – pirmiausia, jo gali iš viso nebūti jokio, o antra – jis gali būti net neigiamas, žalingas sveikatai. O suklastotų vaistų tikrai daugėja, ypač tokių gyvybiškai svarbių, kaip vėžiui gydyti, taip pat ir vyrų potencijai gerinti“, – aiškino pašnekovė.
Suklastotų vaistų tikrai daugėja, ypač tokių gyvybiškai svarbių, kaip vėžiui gydyti, taip pat ir vyrų potencijai gerinti.
A. Stumbrytė-Stankaitienė tikino, kad atsakingai reikėtų rinktis ir drabužius, nors neretai manoma, kad nesvarbu – klastotė tai ar ne. „Nesaugūs, beje, gali būti drabužiai. Kartais galvojame – koks skirtumas, klastotas jis ar ne. Tačiau tekstilėje, drabužiuose, avalynėje naudojamos cheminės medžiagos, kurios Europoje yra nuodugniai išanalizuojamos ir, jei kenksmingos, uždraudžiamos. O suklastotuose gaminiuose gali būti ne tik tų medžiagų, kurios draudžiamos, tačiau ir tokių, kurios iš viso neištirtos ir jų poveikis visiškai neaiškus“, – komentavo specialistė.
Galiausiai, Muitinės atstovė prabilo ir apie dar rimtesnę žalą galinčias atnešti klastotes – pavyzdžiui, automobilio detales. „Šiuo atveju ne tik apie sveikatą, bet ir gyvybę. Prieš kelis mėnesius turėjome sulaikytas automobilių oro pagalvių dalis, po tyrimo paaiškėjo, kad jos buvo suklastotos. Pagalvokime, kad, įvykus autoįvykiui, tokios oro pagalvės galėtų ir nesuveikti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir elektroninius prietaisus. Kol žiniasklaidoje nepasirodo žinių apie įrenginių sprogimus ar kitus gedimus, niekas net nepagalvoja apie riziką, o vis dėlto ją reikėtų vertinti prieš perkant klastotą prekę“, – patarė A. Stumbrytė-Stankaitienė.
Smukdo teisėtą verslą ir kenkia valstybei
Įsigydamas klastotą prekę vartotojas retai kada susimąsto, kokį žingsnį žengia platesniu mastu – palaiko neteisėtą verslą, besistengiantį apgauti ir pirkėjus, ir verslą, ir valstybę.
Klastočių figūravimas rinkoje yra didžiulis iššūkis sąžiningam verslui. Pirmiausia, kokybiškai prekei sunku kainos prasme konkuruoti su klastote, o kai ji pasiūloma vartotojui visai greta – dažnai pirkėją suvilioja apgaulė. Taikliai pagamintos ir sunkiau vartotojo akiai atskiriamos klastotės tampa ir tiesioginiais originalų konkurentais – tik už kiek mažesnę kainą, taigi sąžiningas verslas, kuris moka mokesčius, uždirba mažiau. Negana to, klastotės „muša“ ir prekių ženklo vertę – jei rinkoje labai daug klastočių, kurios nėra tokios kokybiškos kaip originalai, vartotojai, nusipirkę klastotes to nežinodami, prekių ženklą ima vertinti prasčiau.
Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai klastojant prekes, pabrėžė Valstybinio patentų biuro atstovė K. Vilkienė, yra viena iš organizuoto nusikalstamumo grupuočių veiklų, greta kitų, tokių kaip prekyba ginklais, narkotikais ir žmonėmis. Be to, atliekant tokio pobūdžio nusikaltimus, kartu atliekami ir nusikaltimai, susiję su korupcija, pinigų plovimu bei dokumentų klastojimu. „Nors, palyginti su prekyba ginklais, narkotikais ir žmonėmis, kova su prekyba klastotėmis gali pasirodyti kaip mažiau prioritetinė sritis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokia nusikalstama veikla yra viena pelningiausių, iš kurios finansuojamos kitos nusikalstamos veiklos, jai taip pat turi būti skiriamas pakankamas dėmesys. Intelektinės nuosavybės teisių nusikaltimai, kurių apskaičiuotoji pasaulinė metinė vertė siekia 461 mlrd. JAV dolerių, dabar yra susiję beveik su visų rūšių produktais ir geografinėmis sritimis.
Toks nusikalstamumas sukelia įvairų paslėptą netiesioginį poveikį piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms ir riboja teisėtų intensyviai intelektinę nuosavybę naudojančių įmonių galimybę reinvestuoti į mokslinius tyrimus, plėtrą ir užimtumą, o tai galiausiai kelia grėsmę augimui ateityje“, – komentavo K. Vilkienė.
Europos Komisijos duomenimis, vien per 2016 m. konfiskuota 41 milijonas suklastotų prekių, kurias buvo bandoma įvežti į Europos Sąjungos šalis. Bendra konfiskuotų prekių vertė siekė daugiau negu 670 milijonų Eur, o net 80 proc. suklastotų prekių buvo gabenama iš Kinijos.
K. Vilkienė įvardijo ir „jautriausius“ sektorius, kurie labiausiai kenčia dėl klastočių:
- Maisto produktai
- Farmacijos gaminiai
- Kosmetika ir parfumerijos gaminiai
- Odos dirbiniai ir rankinės
- Apranga ir tekstilė
- Avalynė
- Juvelyriniai dirbiniai
- Elektros prietaisai ir elektros įranga
- Optiniai, fotografijos ir medicinos prietaisai
- Žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga
„Pažymėtina, kad nurodytos prekių kategorijos apima ne tik tas prekes, kurios patenka galutiniams vartotojams – fiziniams asmenims, bet ir tokias, kurios tiekiamos kitiems ūkio subjektams kaip atsarginės dalys – automobilių detalės, kompiuterių komponentai ir panašiai. Nuo prekių rūšies priklauso ir gabenimo būdai: suklastoti maisto produktai gabenami stambiais kroviniais, o tokie gaminiai kaip elektros prietaisų dalys ar juvelyriniai gaminiai gabenami smulkiomis siuntomis. Elektronikos bei kosmetikos prekės dažniausiai gabenamos į EBPO šalis, tokias kaip ES šalys ir JAV, o farmacijos preparatai ir maisto produktai didelėmis siuntomis gabenami ir į besivystančias bei Afrikos valstybes“, – kalbėjo pašnekovė.
Kalbant apie prekių kategorijas, pasak K. Vilkienės, Kinija ir vėl pirmauja. Turkija čia taip pat išskiriama kaip gana reikšminga suklastotų odos dirbinių, maisto produktų ir kosmetikos gamintoja. Dažniausiai klastojamų prekių ženklų bazinės paraiškos kilusios iš EBPO ir ES valstybių narių. Tačiau K. Vilkienė pabrėžė, kad nors klastojimo mastai atrodo tikrai grėsmingai, tokia situacija tikrai nepaneigia prekių ženklų ir dizaino registracijos svarbos.
