„Kada baigis ši nesąmonė su covid 19. Sveiki žmonės darosi testus, kad galėtų dirbti, bet jie apkrečiami. Sveiki žmonės nešioja kaukes. Kam? Tam kad susirgtų? Aš sakau NE covid 19“, – skelbia įrašo feisbuke autorė.
Per porą dienų įrašu pasidalino daugiau nei tūkstantis socialinio tinklo vartotojų, o išsakyti teiginiai įžiebė karštą diskusiją apie pandemiją, COVID-19 ir testavimą.
Įrašo autorė teigia, kad dėl darbo neįvardintoje klinikoje jai kas dvi savaites atliekamas COVID-19 testas, kurio metu imamas tepinėlis iš nosiaryklės.
Pasakojama, kad po vieno tokio testo kiek pakilo temperatūra, ir prieinama išvados, kad testais siekiama užkrėsti sveikus žmones, keliamas klausimas, kodėl nedaromi kraujo testai. Abejojama, ar COVID-19 išvis kas nors serga, o pandemija įvardijama būdu mažinti populiaciją.
Į 15min klausimą, kokią poziciją užima klinikoje, įrašo autorė neatsakė. Tačiau feisbuko paskyroje nurodomas floristo išsilavinimas neleidžia daryti išvados, kad įrašo autorė tariamoje klinikoje užima medicinos darbuotojo pareigas.
Kraujyje virusas negyvena. [...] Virusas dauginasi būtent kvėpavimo takuose.
Inkubacinis periodas
Įraše teigiama, kad beveik 37 laipsnius kūno temperatūra pasiekė praėjus mažiau nei valandai po atlikto testo. Daroma prielaida, kad dėl testo buvo užsikrėsta.
Tačiau tikrai ne COVID-19. Pavyzdžiui Harvardo universiteto medicinos mokykla nurodo, kad koronaviruso inkubacinis periodas, laiko tarpas nuo kontakto su virusu iki pirmųjų simptomų, svyruoja nuo 3 iki 14 dienų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, inkubacinis ligos periodas vidutiniškai trunka 5 dienas, tačiau simptomai gali pasirodyti ir po 14 dienų nuo užsikrėtimo.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) skaičiuoja, kad greičiausiai simptomai gali pasirodyti po 2 dienų, tačiau vidutinį inkubacinį periodą įvardija tokį patį, kaip ir PSO – penkias dienas.
Patikimuose šaltiniuose trumpesnio inkubacinio periodo nei dvi dienos aptikti nepavyko. Tai reikštų, kad net jei įrašo autorė išties būtų užsikrėtusi COVID-19, per porą valandų pajusti simptomų nebūtų galėjusi.
Pavojingų testų mitas
Tačiau užsikrėsti nuo testo įrašo autorė ir negalėjo. Nesaugių testų mitas Lietuvoje populiarėja kartu su augančiomis testavimo apimtimis. Panašiai, kaip istorijos apie tariamus veido kaukių pavojus socialinius tinklus užliejo sugrįžus reikalavimui jas dėvėti.
Apie neva COVID-19 užkrėstus testus rašėme dar balandžio mėnesį. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė ir Lietuvos imunologų draugijos tarybos narė Aurelija Žvirblienė tuo metu paaiškino, kad užsikrėsti nuo molekulinių COVID-19 testų nėra realu.
„Tikrai neįmanomas dalykas. Mėginiui paimti naudojamas sterilus pagaliukas, o tepinėlis paimamas steriliais vienkartiniais įrankiais. Neįsivaizduočiau kelio, kaip tai galėtų įvykti“, – 15min sakė profesorė.
Mėginiui paimti naudojamas sterilus pagaliukas, o tepinėlis paimamas steriliais vienkartiniais įrankiais.
Dar daugiau, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, iki spalio 23 d. Lietuvoje buvo ištirti beveik 936 tūkst. ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Jei COVID-19 testai išties būtų pavojingi, kaip skelbiama feisbuke, šiuo metu šalyje girdėtume apie dešimtis tūkstančių testais sužalotų žmonių.
Mitas apie užkrėstus COVID-19 testus prasidėjo pavasarį, kuomet pasirodė informacija apie nekokybiškai JAV atliekamą testavimą ar brokuotus testus. Patikimoms informacijos apie Lietuvoje ar pasaulyje nuo testų užsikrėtusius asmenis iki šiol nėra.
COVID-19 testavimas leidžia sergantiems laiku paskirti reikalingą gydymą, identifikuoti ligos židinius ir nustačius kontaktą su ligoniu turėjus asmenis, užkirsti kelią ligos sklaidai.
Įraše taip pat skelbiama klaidinanti informacija apie neva žalingas veido kaukes. Šis teiginys irgi klaidingas. Daugiau apie tai – čia.
Kodėl imamas mėginys iš nosies?
Įrašo autorės medicininio išsilavinimo stoką iliustruoja tekste keliamas klausimas: kodėl koronavirusui nustatyti nėra naudojamas seilių ar kraujo tyrimas?
A.Žvirblienė paaiškina: virusas kraujyje negyvena. Pašnekovės teigimu, kraujo tyrimas parodo susidariusius antikūnus, o antikūnai susidaro vėliau negu vyksta infekcija.
Kitaip tariant, tiriant kraują galima nustatyti, ar žmogus jau sirgo virusu, o imant nosiaryklės tepinėlį, atliekant siekiama išsiaiškinti, ar tiriamas asmuo serga šiuo metu.
„Kraujyje virusas negyvena. Tik labai sunkiais atvejais virusas būna kraujyje ir tai vadinasi viremija. Ir čia kai žmogus labai sunkiai serga. Virusas dauginasi būtent kvėpavimo takuose“, – paaiškino A.Žvirblienė.
Tuo metu seilių testai koronavirusui nustatyti nėra atliekami, nes iki šiol toks testas nėra patvirtintas. Pasak profesorės, testas yra kuriamas, tačiau tokio, kurį būtų galima masiškai naudoti, iki šiol nėra.
Kur kitos ligos?
Daugiau nei 120 tūkst. kartų feisbuke peržiūrėtame įraše klausiama, kur dingo kitos ligos, pavyzdžiui, gripas. Atsakome: niekur. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019-2020 m. gripo sezono metu nuo ligos mirė 11 žmonių.
Vien paskutinę gripo sezono savaitę juo sirgo daugiau nei 2 tūkst. žmonių visoje šalyje. Detalesni ULAC duomenys apie sergamumą gripu – čia.
Įraše išsakytas teiginys neva COVID-19 pandemija – populiacijos mažinimo įrankis, yra klaidingas. Tokią sąmokslo teoriją socialinių tinklų vartotojai kelia nuo pandemijos pradžios, tiesa, įrodymų jai pagrįsti kol kas šykštima.
Tuo metu bandymas paneigti COVID-19 klausiant, ar asmenys pažįsta nors vieną sergantį, nieko neįrodo. Kažin ar Lietuvoje rasime gyventojų, kurių artimieji serga maliarija, tačiau tai, jog nepažįstame užsikrėtusių liga nereiškia, kad jos nėra.
Patikimi šaltiniai
Dėmesio socialiniame tinkle ieškančių paskyrų savininkai moka išnaudoti žmonių emocijas, todėl informacinės erdvės stebėsenos ekspertai pataria vengti įrašų, kuriais bandoma išgauti stiprią skaitytojo emocinę reakciją.
Tokių įrašų autoriai puikiai suvokia, kad emocijomis grįstos žinutės plinta kur kas greičiau, nei ramiu tonu pateikiami įrašai. Rekomenduojama nesivelti į diskusijas komentaruose.
Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
