Politologas Linas Kojala sako, kad prokurorai galėtų konkrečiai paaiškinti visuomenei savo veiksmus, kad jie nebūtų traktuojami kaip persekiojimas dėl nuomonės.
Politologas Nerijus Maliukevičius atkreipia dėmesį, kad mes iki galo nežinome, kokia informacija disponuoja teisėsauga, todėl dabar apskritai negalima svarstyti, pelnytai ar nepelnytai buvo atliktos kratos ir kuo tai baigsis.
Seimo narys Arvydas Anušauskas tikina, jog teisėsauga dar tik mokosi paaiškinti savo veiksmus visuomenei.
Prorusiška veikla buvo finansuojama?
Į įvairiausių sąmokslo teorijų kūrėjos M.Bartašiūnaitės duris teisėsaugininkai pasibeldė praėjusį ketvirtadienį. Prokurorai paskelbė, kad iš viso nustatė devynis asmenis, kurie ragino burtis į grupes ir kovoti prieš Lietuvą.
Pasklido informacija, esą šie asmenys už prorusišką veiklą buvo finansuojami, o ją kažkas koordinavo iš šalies.
Krata atlikta ir Garliavos skandale pasižymėjusio Kedžių gynėjo Giedriaus Grabausko, prieš skalūnų dujų paiešką, už Lietuvos didžiosios kunigaikštystės, kurią valdytų renkamas karalius, atkūrimą pasisakančio Valdo Lekstučio ir dešiniojo radikalo Žilvino Razmino namuose.
Viena krata atlikta spaustuvėje, atspausdinusioje skrajutes, kuriose raginama burtis ir kovoti prieš Lietuvą.
Ikiteisminis tyrimas atiekamas pagal straipsnį, kuris numato bausmę už antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jų veikloje.
Žiniasklaidoje taip pat minėta, kad tiriama poros propagandinių tinklapių veikla. Pasklido informacija, esą šie asmenys už prorusišką veiklą buvo finansuojami, o ją kažkas koordinavo iš šalies.
Prokurorai žinių apie galimą finansavimą nepatvirtino, o M.Bartašiūnaitė „Facebook“ aiškino, kad jai su kitais aktyvistais kovojant prieš įstatymo pataisas, kurios, jos įsitikinimu, būtų leidusios „įteisinti prekybą vaikais“, baigėsi asmeninės lėšos, todėl ji esą paprašė pagalbos.
Jos teigimu, žmonės iš Lietuvos ir Vokietijos ėmė siųsti pinigus, 2013-2014 metais ji taip neva surinko apie 3 tūkst. Lt.
M.Bartašiūnaitės vardas garsiausiai skamba be reikalo?
Informacinių karų ekspertas, politologas N.Maliukevičius 15min.lt teigė, kad šią situaciją marginalai panaudos viešiesiems ryšiams, tačiau pabrėžė, kad negalima svarstyti, pelnytai ar nepelnytai buvo atliktos kratos, neturint pakankamai informacijos apie tai, kokius duomenis yra surinkusi teisėsauga.
Man šiek tiek keista, kad į pirmą planą diskusijoje yra iškeliama M.Bartašiūnaitė.
„Man šiek tiek keista, kad į pirmą planą diskusijoje yra iškeliama M.Bartašiūnaitė ir jos savotiški internetiniai ištekliai. Man įdomesnės kitos personalijos, kurios viešai neaptarinėjamos“, – sakė jis.
Politologas turėjo galvoje dešinįjį radikalą Ž.Razminą, kuris susirašinėja su Vladimiro Putino ideologu vadinamu radikaliu filosofu Aleksandru Duginu.
Ž.Razminas 15min.lt teigė, kad su A.Duginu elektroniniais laiškais bendravo ne kartą.
„A.Duginas atsakingas už daugelį veiksmų Rytų Ukrainoje, veiksmus Kryme, kartu su vadinamąja stačiatikių nacionalistų grupe. Aš darau prielaidą, kad veikėjų sąryšiai ir kontaktai su tais, kurie prisidėjo prie Ukrainos agresijos, neliko nepastebėti. Matyt, todėl imtasi tokių veiksmų“, – svarstė politologas ir pridūrė, kad tai galutinai paaiškės tik po teisminio proceso.
Bet visokie „Novorusijos“ projektai ir Donecko, Luhansko „liaudies respublikos“ iš pradžių buvo virtualioje terpėje, kol galiausiai jomis buvo pasinaudota agresyviems tikslams.
Kalbėdamas apskritai apie viešojoje erdvėje besireiškiančius marginalus, N.Maliukevičius sakė, kad nereikia pervertinti tokių judėjimų svarbos ir nereikėtų suteikti daug tribūnos šiems veikėjams.
„Bet visokie „Novorusijos“ projektai ir Donecko, Luhansko „liaudies respublikos“ iš pradžių buvo virtualioje terpėje, kol galiausiai jomis buvo pasinaudota agresyviems tikslams“, – pabrėžė jis.
Kremliaus propaganda tai išnaudos bet kuriuo atveju
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas L.Kojala teigė, kad kratos – kraštutinė priemonė, tačiau jei tokie veiksmai atliekami, galima tikėtis, jog surinkta pakankamai įrodymų, jog vykdoma antivalstybinė veikla.
Svarbiausia yra paaiškinti Lietuvos žmonėms ir pateikti labai konkrečius įrodymus, jog tie veiksmai negali būti traktuojami kaip policinės valstybės veikimo požymiai.
Anot politologo, teisėsaugininkai turėtų visuomenei paaiškinti, kodėl krėtė minėtus asmenis, tačiau ne todėl, kad antraip juos Rusijos propaganda ims vaizduoti kankiniais, persekiojamais už nuomonę.
Pasak L.Kojalos, to jau neišvengsi, nes Rusija paprastai traktuoja įvykius taip, kaip jai patinka.
„Svarbiausia yra paaiškinti Lietuvos žmonėms ir pateikti labai konkrečius įrodymus, jog tie veiksmai negali būti traktuojami kaip policinės valstybės veikimo požymiai, kad jie yra teisėsaugos aktyvesnio veikimo šioje srityje pastaraisiais metais dalis“, – pabrėžė jis.
L.Kojala pabrėžė, kad po įvykių Ukrainoje Rusijos specialiosios tarnybos ėmė veikti aktyviau, tad logiška manyti, kad toks suaktyvėjimas yra ir Lietuvoje.
Teisėsauga tik mokosi bendrauti su visuomene
Žodžio laisvę ir nusikaltimą skiria raginimas smurtauti, 15min.lt teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, konservatorius Arvydas Anušauskas.
„Jei tyrimas pradedamas, spėčiau, kad tokie dalykai kaip finansavimas, gali būti rasti. Tačiau aš nežinau daugiau, nei stebintys žiniasklaidos pranešimus“, – sakė jis.
Žodžio laisvę ir nusikaltimą skiria raginimas smurtauti.
Konservatorius pabrėžė, kad teisėsauga negali paviešinti visko, ką turi, nes tai suteiktų galimybę asmenims išsisukti nuo kaltinimų.
„Įstatymas riboja tokios informacijos pateikimą. Tačiau teisėsaugos kultūra bendraujant su žiniasklaida, ypač tokiais atvejais, tik formuojasi. Laiko klausimas, kol teisėsaugos srityje matysime kitokios kokybės žingsnius“, – pridūrė parlamentaras.
