„Didžiausią rūpestį kėlė autoįvykio metu kliudyta deformacinė siūlė, tačiau jos geometrija buvo nepažeista ir pažeidimus deformacinės siūlės inkaravimo kilpose pavyko sėkmingai sutvarkyti vietoje, dalyvaujant gamintojo atstovams“, – sakė „Kauno tiltų“ techninis direktorius Aldas Rusevičius.
Daugiausia žalos per autoįvykį – už maždaug 70 tūkst. litų – buvo padaryta tilto aptvėrimams ir atitvarams. Taip pat nemažai kainavo avarijos padarinių šalinimas (sunkvežimio pakėlimas ir išvežimas, sunkvežimiu vežto maždaug 25 tonų stiklo paketų duženų surinkimas, išsiliejusio tepalo surinkimas ir kt.), suniokotas kompresorius ir palapinė bei deformacinės siūlės remontas.
Objektas yra draustas, ir tikimasi, kad žalą atlygins draudikai.
Anot A. Rusevičiaus, nors autoįvykis turėjo didelę įtaką ir taip įtemptam darbų grafikui, „Kauno tiltai“ dėjo ir tebededa visas pastangas, kad būtų pasivytas ankstesnis tempas ir neatsisako planų transporto srautą paleisti Kleboniškio tiltu dar balandžio pradžioje. Jau vykstant transporto judėjimui bus tęsiami kūgių tvirtinimo darbai.
Kleboniškio tiltas, nusėdęs šių metų sausio 5 dieną, į reikiamą projektinę padėtį buvo atstatytas šių metų vasario 5 dieną.
Abiejose tilto atramose kovo pradžioje jau buvo sumontuoti naujieji lankstai, šiuo metu montuojamos deformacinės siūlės. Naujieji lankstai pagaminti Vokietijoje pagal naujausias technologijas ir leis tiltui, esant sunkesnei apkrovai, judėti ne tik išilgine kryptimi, bet ir skersine.
Tiltas statytas 1981 metais pagal projektavimo instituto „Lietkelprojektas“ parengtą projektą. Nuo to laiko transporto srautai per šį tiltą išaugo dešimtis kartų, todėl jo apkrovimo normos pastaruoju metu buvo maždaug 2 kartus viršijamos. Kapitališkai Kleboniškio tiltas nebuvo remontuotas nė karto.
Šalia įgriuvusio tilto esantis kitas tiltas statytas dar 1964 metais, jo projektas parengtas Minsko projektavimo institute „Belgiprodor“. Nors tiltai iš pažiūros analogiški – jų perdangos konstrukcijos skiriasi.
