Tokiu būdu Lietuvos gėjų lyga (LGL) paragino tiek politikos naujokus, tiek senbuvius įgyvendinti Lietuvos savanoriškai prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje.
Tarptautinė žmogaus teisių diena minima gruodžio 10-ąją. Šia proga penktadienio rytą LGL atstovai į kiekvieno Seimo nario korespondencijos dėžutę įdėjo po simbolinę dovaną – šios organizacijos leidinį „Besikeičiantys veidai“ apie pirmąsias Lietuvoje eitynes „Baltic Pride“, kurios po ilgų derybų su miesto valdžia ir net teismo proceso Vilniuje buvo surengtos 2010 m. gegužę.
Lietuvos gėjų lyga (LGL) – nevyriausybinė nepelno siekianti organizacija, atstovaujanti lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) šalies piliečių interesams.
Prie knygų buvo pridėta po laišką. Jame LGL valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko pabrėžė, kad šie metai buvo reikšmingi, vertinant žmogaus teisų padėtį Lietuvoje tarptautiniame kontekste. Vyriausybės atstovai ne tik geranoriškai dalyvavo rengiant visuotinę situacijos apžvalgą, bet ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete Ženevoje pristatė pranešimą pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą. Diskusija palietė kelias svarbias žmogaus teisių problemas, daug dėmesio buvo skirta ir LGBT teisių klausimams.
„Todėl norėtume jus paraginti asmeniškai prisidėti prie Lietuvos savanoriškai prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimo 2012-2016 m. kadencijos Seime“, – rašoma laiške.
Dalia Kuodytė: „Absurdas, savivaliavimas ir kova su vaiduokliais. Diskriminacija tiek Seimo narių, jiems gaunant informacija, tiek LGL, kurios informacija pasirodo netinkama.“
15min.lt paklaustas, kiek, jo manymu, parlamentarų knygos neišmes, V.Simonko spėjo, kad „vieni atidės į šoną, kiti iš smalsumo pažiūrės nuotraukas ir pamatys, kad jose nėra nuogų kūnų, treti galbūt paskaitys visą istoriją, o Seimo nariams su teisiniu išsilavinimu reikėtų perskaityti Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kad eitynių uždraudimas yra neteisėtas dalykas“.
V.Simonko atkreipė dėmesį, jog kitąmet bus minima 20 metų sukaktis nuo dienos, kai 1993-ųjų liepos 2-ąją įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis panaikinta sovietmetį menanti kriminalinė atsakomybė už savanoriškus homoseksualius santykius.
LGL tikisi Seimo ir Vyriausybės dėmesio iššūkiams bei problemoms, su kuriomis susiduria LGBT bendruomenė, ir konstruktyvaus dialogo. Organizacija patikino esanti pasiruošusi prisidėti puoselėjant pliuralistiniais principais grįstą demokratinės visuomenės raidą.
Kitąmet planuojami keli LGBT bendruomenei reikšmingi renginiai, pavyzdžiui, liepą vėl numatytos seksualinių mažumų atstovų ir jų rėmėjų eitynės. „Jūsų palaikymas, supratimas, o gal net tiesioginis dalyvavimas taptų tiesioginiu stimulu užtikrinant tolerancijos, įvairovės ir pagarbos vienas kitam principais pagrįstos modernios visuomenės vystymąsi Lietuvoje“, – pridėjo V.Simonko.
Anot jo, knyga ir laiškas yra savotiškas kvietimas į kitąmet suplanuotas eitynes. „Į Seimą išrinkta daug naujų žmonių. Manome, kad ši knyga padės suvokti, jog eitynės bus taikios, už žmogaus teises, rodant pagarbą kiekvienam piliečiui“, – pažymėjo LGL vadovas.
Primamojo darbuotojai knygas ir laiškus išėmė
Aktyvistams dėliojant į dėžutes knygas ir laiškus, atėjusi Seimo priimamojo vedėja B.Baltrušaitytė pasidomėjo, ką jie veikia. Kai išgirdo paaiškinimą, kad dėliojami parlamentarams skirti laiškai, moteris pasiteiravo, ar laiškai adresuoti asmeniškai kiekvienam politikui. V.Simonko pripažino, kad ne, ir pasisiūlė ant kiekvieno laiško užrašyti Seimo nario pavardę, tačiau galiausiai priimamojo vedėja leido šį kartą tokios tvarkos nesilaikyti.
Bet vos LGL atstovai išsiskirstė, ji grįžo su kolega patikrinti, kas įdėta į pašto dėžutes. Užmetusi akį į laišką ir knygos viršelį, tarstelėjo: „Reikia išimti. Iš visų. Nes taip negalima.“
Tiesa, matydami šalia sėdinčius žurnalistus, nei vienas, nei kitas jokių veiksmų nesiėmė. Bet vėliau dėžutėse nebeliko nei knygų, nei laiškų. Anot valdininkų, jie buvo išdalinti nesilaikant procedūros – pirmiausiai esą viską reikėjo užregistruoti.
Dalia Kuodytė: diskriminacija ir kova su vaiduokliais
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Dalia Kuodytė |
Seimo Žmogaus teisių komitete dirbanti Liberalų frakcijos narė Dalia Kuodytė, išgirdusi, kad knygos buvo surinktos, nes nebuvo užregistruotos, sureagavo juoku ir pasipiktinimu vienu metu: „Ką reiškia užregistruoti? Kiek gaunu brošiūrų ir knygelių – daugelis nebūna užregistruotos. Neprisimenu panašaus atvejo.“
„Net nežinau, kaip vertinti. Kažkoks absurdas, savivaliavimas ir kova su vaiduokliais. Diskriminacija tiek Seimo narių, jiems gaunant informacija, tiek LGL, kurios informacija pasirodo netinkama“, – kalbėjo parlamentarė.
Anot jos, priimamojo vedėja galėjo viską sutvarkyti, kadangi pati matė, kaip dalinamos knygos ir laiškai, pavyzdžuii, galėjo pasiūlyti ištaisyti pažeidimus ir užregistruoti.
Vėliau išplatintame pranešime D.Kuodytė paragino kolegas „savo iniciatyva patiems atsiimti konfiskuotus leidinius“.
