Milijonines investicijas užpustė smėlis
Į uostelį investuojami milijonai Šventajai prognozavo suklestėsiantį turizmą. Tam Valstybinis Klaipėdos jūrų uostas atriekė keturis milijonus litų. Už šiuos pinigus uostelio įplauka ir akvatorija išgilinta iki trijų metrų.
Įrengtos modernios prieplaukos, prie kurių vienu metu galėtų švartuotis 72 laivai. Nutiesta elektros ir vandens komunikacija.
Iš Šventosios krantinių Klaipėdos uostui maža naudos, tad savo pinigų daugiau investuoti į šį objektą uostininkai neketina. Dairomasi Europos Sąjungos paramos.
Tačiau šiuo metu uostelyje nė vienos jachtos. Per smėliu užpustytą įplauką jos neprasibrauna. Tad visus trejus metus po atidarymo uostas tiesiog merdi.
Dar ir dabar buvęs Klaipėdos uosto vadovas, dabar Seimo narys Eugenijus Gentvilas sulaukia priekaištų, kad palaimino uosto statybą, bet pamiršo molus. O be jų smėlis uostą tarsi užkonservavo.
Vėl gilinti įplauką – neapsimoka
Ir Palangos valdžia, ir šventojiškiai, ir poilsiautojai gūžčioja pečiais, stebėdamiesi, kodėl nė nebandoma dar kartą pagilinti įplaukos, kad uostelis pradėtų funkcionuoti. Tačiau jo operatorius – Valstybinis Klaipėdos jūrų uostas – pareiškė bergždžiai nešvaistysiantis lėšų.
„Šiuo metu nėra prasmės gilinti įplauką – smėlis ją vis tiek užneš. Kol nebus pastatyti molai, iš jūros nešamo smėlio nepavyks pažaboti. Senųjų molų likučiai mažai kuo gali pagelbėti. Norint sėkmingai įgyvendinti Šventosios uosto projektą, reikia milijoninių investicijų,“ – sako porą metų Klaipėdos uostui vadovaujantis Arvydas Vaitkus.
Tačiau molų statybos uostas neketina užsikrauti ant savo kupros. Vystyti projektą planuojama tik jei pavyks gauti ES paramą. Apskaičiuota, kad Šventosios uostelio projekto įgyvendinimui prireiktų dar 150-200 mln. litų. Savų pinigų uostininkai investuoti nelinkę dėl menkos Šventosios prieplaukų naudos pačiai direkcijai.
„Atsižvelgiant į tikėtinas sąlyginai mažas uosto direkcijos pajamas iš veiklos šiame uoste įrengus infrastruktūrą, šios investicijos yra finansiškai neatsiperkančios, tačiau projekto įgyvendinimas yra prasmingas socialiniu ir ekonominiu požiūriu“, – uosto direkcijos poziciją 15min.lt išdėstė A. Vaitkus.
Suklestėjimo nesulaukę šventojiškiai pavydi latviams
Neradę tinkamos infrastruktūros Šventojoje, jachtininkai plaukia į Latviją ir ten, leisdami savo pinigus, palaiko kaimyninės šalies turizmo sektorių.
Kol direkcija laikosi nuostatos, kad Šventosios uostas – vieni nuostoliai, vietos gyventojai dūsauja dėl iš rankų išslydusio sotesnio gyvenimo.
„Pas mus negalintys prisišvartuoti mažieji laiveliai plaukia į Latviją ir ten prisideda prie turizmo plėtros. Taip mes prarandame labai daug.
Jei jachtininkai užsuktų į Šventąją, jiems reikėtų ir kur pavalgyti, ir papramogauti, ir pernakvoti, prireiktų aptarnavimo paslaugų ir jų laivams.
Labai daug žmonių į tai galėtų įsitraukti. O dabar – šnipštas. Didžiąją dalį pasiima latviai. Pas kaimynus tokių uostelių daug, tad jachtininkai į Latviją plaukia Šventosios pusėn nė nesidairydami“, – apmaudo dėl taip ir nepradėjusio veikti uosto neslėpė Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas.