„Mes tai jau girdėjome: nuo 1995 m. pasaulio lyderiai tarėsi net 25 tokiose konferencijose, o atmosferos tarša ir gamtos naikinimas toliau nenumaldomai auga“, – skelbė renginio organizatoriai.
Klimato aktyvistų eisenos šeštadienio vidurdienį buvo rengiamos daugybėje šalių.
Į žygį nuo Katedros iki M.Mažvydo bibliotekos Vilniuje kvietė judėjimai „Fridays For Future Vilnius“, „Fridays For Future Kaunas“ ir „Extinction Rebellion Lietuva“.
Veiksmų reikalauja jau dabar
„Einame ne tik už save, bet ir už tuos, kurie neturi balso: milijonus Žemės gyvybės rūšių, daugybę žmonių bendruomenių, jau kenčiančių nuo ekologinės krizės, ir už ateities kartas, kurios gyvens po mūsų“, – skelbė eisenos organizatoriai.
Krentant nemaloniai lapkričio dulksnai Katedros aikštėje susirinko apie 70 žmonių, kurie nešini plakatais, skelbusiais, esą laikas veikti jau dabar, patraukė per Gedimino prospektą.
„Politikai ir valdančiosios institucijos turi sekti Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nuoroda. Šeštoji ataskaita pasirodė rugpjūtį ir joje viskas labai gražiai surašyta – privalome emisijų kiekį sumažinti perpus iki 2030 metų.
Tai reiškia, kad pokyčiai turi vykti dabar. Negalime jų nukelti iki 2050 metų, nes bus per vėlu – turime jau dabar pakeisti labai daug gyvenimo sričių iš esmės iki šio dešimtmečio pabaigos“, – 15min kalbėjo „Extinction Rebellion Lietuva“ aktyvistė Rūta Žulpaitė.
Lietuva kalba apie tai, kad realu tikėtis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki 2030 metų sumažinti trečdaliu. Anot R.Žulpaitės, to negana.
R.Žulpaitė: priimkite prie bendro stalo aktyvistus, bendruomenes ir kalbėkite su jais kaip su lygiais. Tik tada šią visus liečiančią problemą išspręsime.
„Tai nepakankamai gerai. Tai nėra planas, kuris atspindėtų mokslininkų rekomendacijas. Norime pasakyti – klausykite mokslo!“ – teigė aktyvistė.
Pro Katedros aikštę, ten jau būriuojantis aktyvistams, kaip tik žygiavęs į sostinę atvykęs klaipėdietis Petras Rupšys 15min tvirtino demonstrantų tikslus laikąs labai kilniais ir jokiu būdu ne naiviais.
„Džiaugiuosi, kad jaunoji karta atsibunda. Vis dar trūksta bendro sutarimo dėl to, kur mes esame ir kur mes darome.
Aš šimtą metų negyvensiu, išeisiu. Bet jaunimui tai labai svarbu. Girdžiu, kad planetos temperatūra kyla žymiai greičiau nei turėtų. O ir Lietuvoje žiemų normalių nebėra, vasaros kažkokios pasiklydusios.
Visiškai palaikau judėjimą už klimatą, kuris veikia kaip priminimas, kaip lazda jaučiams varyti, kaip apeliavimas į sąžinę. Kiekvienam reikia pradėti nuo savęs“, – portalui sakė 62 metų P.Rupšys.
Nori piliečių asamblėjų Lietuvoje
„Extinction Rebellion Lietuva“ paskelbė ir tris pagrindinius reikalavimus, susijusius su klimato krize – sakyti apie šią krizę tiesą, veikti dabar stabdant biologinės įvairovės nykimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą bei išeiti už politikos ribų suteikiant galią piliečiams per piliečių asamblėjas.
„Ši krizė nepripažįsta valstybių sienų, anksčiau ar vėliau ji palies mus visus, mūsų šeimas ir viską, kas mums brangu“, – pabrėžia organizacija.
Kaip paversti bruzdesius gatvėse ir demonstracijas realiu spaudimu politikams, kad klimato darbotvarkė būtų svarbesnė?
R.Žulpaitė užsiminė būtent apie piliečių asamblėjas – „demokratinį procesą, kai įvairūs piliečiai susėda prie bendro stalo ir pateikia rekomendacijas, kaip tinkamai spręsti problemas“.
„Šias problemas valdančiosios institucijos vėliau turi išspręsti. Raginame organizuoti piliečių asamblėjas. Procesas jau veikia aplinkinėse valstybėse – Lenkijos Gdansko mieste viskas pavyko puikiai.
Kodėl mes negalime to paties daryti Lietuvoje? Priimkite prie bendro stalo aktyvistus, bendruomenes ir kalbėkite su jais kaip su lygiais. Tik tada šią visus liečiančią problemą išspręsime“, – 15min aiškino R.Žulpaitė.
R.Vaičiulienė: jauni žmonės nori parodyti, kad viską girdi, mato ir stebi. Ką jie konkrečiai gali pasiekti? Jie labai protingi, žinokite.
Vieną jauną aktyvistę palaikyti atvykusi jos motina portalui savo ruožtu pripažino, kad anksčiau klimato kaitos nelaikė labai didele problema, bet dabar nuomonę pakeitė.
„Jau turiu daug informacijos, vasaros per karštos, žiemos be sniego. Reikia veikti dabar, bet sprendimai niekaip nepriimami, nors situacija blogėja.
Džiaugiuosi, kad jaunimas taip susirūpinęs. Jauni žmonės nori parodyti, kad viską girdi, mato ir stebi. Ką jie konkrečiai gali pasiekti? Jie labai protingi, žinokite.
Bet vis nesulaukia, nors jau gyvena labai tvarų gyvenimą“, – 15min tvirtino Rita Vaičiulienė.
G.Thunberg kritika
G.Thunberg penktadienį pareiškė, kad Glazge vykstanti Jungtinių Tautų klimato konferencija yra „nesėkmė“, nes po savaitę trukusių derybų, anot kai kurių ekspertų, buvo pasiekta tik miglotų pažadų mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Anot G.Thunberg, COP26 derybos pasirodė esančios dar viena „dviejų savaičių įprastų reikalų ir „bla bla bla“ šventė“.
„Tai jau nebėra klimato konferencija. Dabar tai jau pasaulinis žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) festivalis“, – kalbėjo G.Thunberg.
Per pirmąją konferencijos savaitę kai kurios šalys įsipareigojo palaipsniui mažinti anglių naudojimą ir nutraukti finansavimą iškastinio kuro projektams užsienyje.
Tačiau buvo mažai kalbėta apie, pasak mokslininkų, būtinus išmetamo anglies dvideginio kiekio mažinimo planus.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Glazge pareiškė, kad iki 2050-ųjų metų Lietuvos ekonomika bus neutrali klimatui.
G.Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius 15min laidoje „15/15“ teigė, esą jau 2023-aisiais Lietuvoje siekiama sumažinti CO2 emisijas 70 proc. palyginus su 1990 metais.
