Klimato kaita: Lietuvos ambicija yra daug didesnė negu likusių ES valstybių

– Ar šis prezidento pasakymas, kad Lietuvos ekonomika iki 2050-ųjų metų bus neutrali, yra pažadas?

– Tai yra įsipareigojimas. Tai yra mūsų įsipareigojimas, prisiimtas Europos Sąjungos (ES) formatu, taip pat ir įtvirtintas įstatymo galia, įrašytas į dabartinės Vyriausybės programą.

Dar daugiau, jau 2023 metais Lietuvoje siekiame sumažinti CO2 emisijas 70 proc., palyginus su 1990 metais, taigi, mūsų ambicija yra daug didesnė negu likusių ES valstybių. Ir būtent apie tai taip pat prezidentas G.Nausėda kalbėjo iš Glazgo tribūnos.

– Bet mūsų ir situacija kitokia. Nes skaičiavimai kitokie, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Tai mes geresnį startą turime – ar galima taip sakyti, ir tiesiog kitokį skaičiavimą?

– Be abejo, didžiausią reikšmę čia turi deindustrializacija, kuri įvyko Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo. Dabar, be abejo, susiduriame su greito ekonomikos augimo tam tikrais iššūkiais, kurie taip pat ateina. Be to, kad situacija gerėja ir kad žmonės daugiau uždirba, kyla įtampos dėl emisijų, dėl mūsų poveikio aplinkai. To, be abejo, neturėtume pamiršti.

– Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas apkaltino Kiniją ir Rusiją, kad jos nesiima lyderystės klimato kaitos srityje, griežtai sukritikavo jų vadovus, kad jie neatvyko į šią konferenciją. Kiek Kinija ir Rusija yra svarbi klimato kaitos valdymo klausimu kitoms šalims?

– Gal aš nepasakyčiau, kad labai griežtai sukritikavo, gal prezidentas J.Bidenas bandė šiek tiek pašiepti Kiniją, kuri pristato save kaip naują pasaulio lyderę, o realiai atsisako demonstruoti ambicijas.

– Aš turėčiau pridurti, kad, mano galva, čia yra kritika. Ar jums tikrai čia ne kritika – „Jo tundra dega, tiesiogine prasme tundra dega, o noro kažką daryti – nulis“ – taip apie V.Putiną sakė J.Bidenas.

– Be abejo, turbūt būtų geriau, jeigu visos valstybės, ypač tos, kurios labiausiai prisideda prie klimato kaitos ir jų emisijos yra didžiausios, dalyvautų ir fiziškai, tačiau manau, kad taip pat svarbu, kad likusios 120 valstybių susirinko, kalbėjo, išreiškė ambiciją, papasakojo savo iššūkius, planus, prašymus ir siūlymus toms valstybėms. Manyčiau, kad čia yra netgi daug svarbiau negu koncentruotis vien tik į tai, ką padarė ar ko nepadarė galbūt ne visai ar galbūt visiškai nedemokratiški vadovai, kurie, kaip galima suprasti, turi visai kitų tikslų ir vizijų savo valstybėms, negu valią išreikštų tiesiogiai žmonės.

– Ar likusios valstybės be Kinijos ir Rusijos gali susibūrusios įveikti klimato kaitą – be šių šalių pagalbos arba jeigu, tarkime, jos tik viena koja žengtų į klimato kaitos valdymą? Ar galėtume susitvarkyti ir neperžengti 2 laipsnių?

– Jeigu klausytume mokslininkų, o čia turbūt yra pats svarbiausias dalykas – kad savo vertinimus atremtume į tai, ką sako mokslininkai, tai, be abejo, kad ne. Tam, kad sustabdytume globalų atšilimą, reikalingas indėlis visų pirma tų didžiulių teršėjų. Kinija, Rusija ir JAV turi dalyvauti, turi padaryti didžiulius pakeitimus savo ekonomikose. Bet manyčiau, kad visuotinis, visos žmonijos nusiteikimas yra lygiai svarbus, svarus ir tas lūkestis po to persiduoda ir kitiems, kurie laikosi visiško skepticizmo klimato kaitos atžvilgiu. Girdėjome jų pagarsintus klimato neutralumo tikslus – dešimtmečiu vėliau negu apie tai kalba ES, bet tai taip pat yra gerai.

– Ar ši konferencija iš esmės padės išvengti klimato kaitos tragedijos? Ar ši konferencija bus tas lūžio taškas, kuris padės išvengti klimato kaitos tragedijos?

– Klausant kai kurių salų tautų atstovų kalbų, reikia suprasti, kad jiems reikia sprendimo dabar. Ne po metų, ne po dešimties – jau dabar. Jie faktiškai kalba apie savo tolesnę egzistenciją.

Tačiau reikia suprasti, kad kažkokio stebuklingo būdo stabdyti klimato kaitą nėra. Tai yra procesas. Ir jeigu kalbėtume apie COP‘o rezultatus, tai, manyčiau, labiau turėtume ir geriausiu atveju būtų (kalbėti) apie tai, kaip valstybės tarpusavyje susitaria tikslus įgyvendinti, kaip kontroliuoti tikslų įgyvendinimą, kaip lyginti statistiką. Jeigu pavyktų dėl to susitarti, dėl metodikos, kaip valdome emisijas, tai būtų, mano supratimu, pakankamai didelė sėkmė.