Netikėjo, kad autentiška
Įrašas prieš porą savaičių pasirodė „Facebook“. Socialinio tinklo vartotojas pasidalijo vienos žinutės apie klimato kaitą iš 1912 m. laikraščio kopija.
Teksto antraštė skelbia: „Anglies suvartojimas turi įtakos klimatui“. Nuotraukoje matomoje pastraipoje rašoma, kad „pasaulio krosnys šiuo metu sudegina apie 2 mlrd. tonų anglies per metus“. Tokiu būdu į atmosferą išskiriama apie 7 mlrd. tonų anglies dioksido.
Dėl to oras tampa dar „efektyvesne antklode“ Žemei ir pakelia jos temperatūrą. Kaip teigiama publikacijoje, po kelių šimtmečių poveikis gali būti akivaizdus.
Prie teksto vyras pridėjo ir savo įžvalgų: „Iš žmonių tyčiojamasi jau 110 metų!!!
Taip pat skaitykite: Anglies dvideginio – rekordinis kiekis, bet melagienų kūrėjai problemos nemato
1912 m. rugpjūčio 14 d. laikraščio iškarpa!!!
Straipsnio antraštė: „Anglies vartojimas turi įtakos klimatui“.
1912 m. žinutėje buvo aprašoma klimato kaitos (kaip ir dabar) baimė dėl į atmosferą išmetamo anglies dvideginio (anglies dioksido).
Tai reiškia, kad šiuolaikinis informacinis antimokslinis scenarijus buvo rengiamas jau prieš 111 metų!”
Įrašas susilaukė nemažai dėmesio. Juo jau pasidalijo per 70 žmonių, beveik 300 išreiškė vienokią ar kitokią reakciją.
Kai kurie komentatoriai net nesistebėjo šia sena naujiena. „Be abejo, nes tai kartojasi kas 100 metų“, – rašė vienas. „Taip, viskas suplanuota prieš tūkstančius metų“, – rašė kita.
„Kiek daug aklų ir kurčių dar...“, – pridėjo dar viena internautė.
Ši nuotrauka buvo sulaukusi didžiulio dėmesio jau prieš porą metų. Iš kai kurių komentarų po šiuo įrašu galima suprasti, jog ne visi patikėjo, kad iškarpa yra autentiška. Kai kurie ją susiejo su šių dienų sąmokslo teorijomis apie klimato kaitą.
„Jie jau seniai stumia šią darbotvarkę“, – rašė vienas asmuo. „Be jokių įrodymų“, – pridėjo kitas.
Apie klimato kaitą šnekėta ir anksčiau
Ši iškarpa iš tiesų yra iš 1912 m. rugpjūčio 14 d. išleisto Naujosios Zelandijos „The Rodney and Otamatea Times“ laikraščio numerio.
Mėnesiu anksčiau lygiai toks pats tekstas buvo išspausdintas ir viename Australijos žurnale.
Jie greičiausiai buvo paimti iš žurnalo „Popular Mechanics“ pranešimo, išspausdinto 1912 m. kovą.
Vėlesniais dešimtmečiais – prieš 50 ar net 100 metų – buvo paskelbtas ne vienas straipsnis, kuriuose buvo rašoma apie galimą atšilimo pavojų.
Taip pat skaitykite: Rado seną melą: vis dar aiškina, kad klimato kaita yra natūralus procesas
Tad akivaizdu, kad mokslininkai klimato kaitą numatė prieš daugiau nei šimtmetė. Šiandien JAV aplinkosaugos agentūra teigia, kad „anglių, gamtinių dujų ir naftos deginimas elektrai ir šilumai gaminti yra didžiausias pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos šaltinis.“
Pasak „New York Times“, mokslinė analizė, rodanti, kad žmogus, degindamas iškastinį kurą, prisideda prie klimato atšilimo, buvo atlikta dar 1896 m., kai Svante Arrheniusas paskelbė tyrimą pavadinimu „Apie anglies rūgšties [anglies dioksido] ore įtaką žemės temperatūrai“.
Šis tyrimas laikomas pirmuoju, kuriame buvo kiekybiškai įvertintas anglies dioksido indėlis į šiltnamio efektą ir spėjama, kaip jis prie to prisideda.
Tačiau, priešingai nei kai kurie interpretavo, autorius aiškiai nenurodė, kad iškastinio kuro deginimas sukels pasaulinę klimato kaitą, nors jis akivaizdžiai suvokė, kad iškastinis kuras potencialiai yra svarbus anglies dioksido šaltinis.
XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje britų inžinierius ir meteorologas mėgėjas Guy Stewartas Callendaras apskaičiavo, kad didėjantis anglies dioksido kiekis jau šildo klimatą.
Temperatūra jau pakilo 1,1 laipsnio
Šiuo metu tvirtai žinoma, kad deginant iškastinį kurą į orą išskiriama daug anglies dioksido, kuris sulaiko šilumą atmosferoje.
1850 m. siekiantys duomenys leidžia įvertinti, kaip pasikeitė vidutinė planetos temperatūra, per Pramonės revoliuciją ėmus deginti iškastinį kurą: anglį, naftą, gamtines dujas.
Užpernai paskelbtoje Tarptautinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje 234 autoriai iš 66 šalių nurodė, kad pasaulinė temperatūra nuo 1850-1900 m. laikotarpio daugiausia dėl iškastinio kuro naudojimo pakilo 1,1 laipsnio.
Taip pat skaitykite: Nauji duomenys nerodo klimato kaitos? Rodo, jei lyginami su ankstesne temperatūra
„Vienareikšmiškai žmogaus įtaka šildo atmosferą, vandenynus ir žemynus“, – pabrėžė jie.
Dėl didesnio nei 1,5 laipsnio atšilimo kyla pavojus, kad toliau kils jūros lygis, susidarys ekstremalios sąlygos, nyks biologinė įvairovė, nebeliks kai kurių gyvūnų rūšių, milijonams žmonių visame pasaulyje pradės trūkti maisto, pablogės jų sveikata ir kils skurdas.
Šiuo metu iškastinis kuras, įskaitant anglį, naftą ir gamtines dujas, sukuria apie 80 proc. visos pasaulio energijos.
Išvada – iš dalies melas: 1912 m. išspausdinta žinutė apie tai, kad anglies deginimas turi įtakos klimatui, nereiškia, jog tuomet buvo rengiamas klimato kaitos scenarijus. Nustatyta, kad pasaulinė temperatūra ėmė sparčiau kilti nuo 1850-1900 m., taigi melas, kad klimato kaita buvo suplanuota XX a. pr. Juoba kad tai yra savaiminis procesas, kuriam bene didžiausios įtakos turi žmogaus veikla, ypač anglies ir kito iškastinio kuro deginimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
