Anot Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vadovės Jūratės Kriaučiūnienės, besikeičianti temperatūra ir kritulių kiekis keis Lietuvos upių hidrologinį režimą.
„Tikėtina, kad metinis upių nuotėkis mažės bei įvyks nuotėkio persiskirstymas, padidės žiemos sezono nuotėkis ir sumažės pavasario sezono nuotėkis“, – BNS teigė J.Kriaučiūnienė.
Anot Gamtos tyrimų centro Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vadovo Juliaus Taminsko, dėl šylančio oro atsiranda grėsmė žuvų ekosistemai, nes aukštesnė oro temperatūra mažina žuvims reikalingo deguonies kiekį.
„Kuo oro temperatūra aukštesnė, tuo vandenyje mažiau deguonies. Vasarą sušylant telkiniams jo kiekis nukrenta, ypač naktį, kai nevyksta fotosintezės procesas. Taigi paryčiais esamas deguonies kiekis žuvims gali būti katastrofiškas ir pražūtingas“, – BNS sakė J.Taminskas.
Grėsmė pelkių ekosistemai
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Ekologijos ir aplinkotyros centro vedėjo Aliaus Ulevičiaus teigimu, dėl klimato kaitos sausėja pelkės, o tai kelia grėsmę ten augantiems labai retiems žoliniams augalams.
„Padidėjęs audrų ir škvalų skaičius didins išvartytų medžių plotus, o dėl dažnėjančių sausrų didės miškų gaisrų skaičius. Pakitusios klimato sąlygos lems naujų ligų ir kenkėjų atsiradimą, kurie gali daryti didelę žalą dabar Lietuvos miškuose augantiems medžiams. Dažnesni sausringi laikotarpiai vasarą ir vyraujantys skysti krituliai šaltuoju metų laiku sumažins medžių atsparumą ligoms ir kenkėjams“, – BNS sakė A.Ulevičius.
Anot VU Gyvybės mokslų centro Ekologijos ir aplinkotyros centro lektoriaus Giedriaus Trakimo, dėl klimato kaitos ilgėja vidutinė augalų augimo – vegetacijos – trukmė.
„Ankstėja augalų lapų išsiskleidimas ir žydėjimo laikas. Palyginus su ilgalaikiu vidurkiu, dabar obelys pradeda žydėti maždaug 10 dienų ankščiau negu prieš kelis dešimtmečius“, – BNS sakė G.Trakimas.
Pasak A.Ulevičiaus, per ateinančius dešimtmečius daugelis augalų prie šylančio klimato prisitaikys, tačiau kai kurių, pavyzdžiui, paprastųjų eglių, paplitimo plotas gali pasislinkti į šiaurę.
Anot jo, kiti ekosistemos dalyviai, pavyzdžiui, bitės turėtų prisitaikyti prie klimato permainų.
Dėl klimato kaitos ilgėja vidutinė augalų augimo – vegetacijos – trukmė.
„Bitės, kaip globaliai paplitusi rūšis, turi didelį potencialą prisitaikyti prie klimato kaitos. Tačiau neprognozuojama aplinkos kaita gali sutrikdyti vietinių bičių gyvenimo ciklus. Pavyzdžiui, bitės nesimaitina, taigi ir nelanko apdulkinamų augalų, kai per vėsu, ar pernelyg karšta. Tai gali būti bičių badavimo ir šeimų silpnėjimo priežastimi“, – sakė A.Ulevičius
Iššūkiai statybų ir kelių sektoriams
Anot VGTU Kelių tyrimo instituto direktoriaus Audriaus Vaitkaus, instituto mokslininkų vykdyti tyrimai parodė, kad dėl klimato kaitos sukuriamų oro sąlygų atsiranda poreikis naudoti naujas asfalto mišinių rūšis bei atnaujinti vandens surinkimo ir nuvedimo sistemas.
„Papildomai būtina pradėti taikyti vandenį sugeriančias ir drenuojančias kelių dangas, tokiu būdu užtikrinant saugias eismo sąlygas didelių liūčių metu. Galiausiai klimato kaita žiemos metu sukuria ekstremalias sąlygas automobilių kelių dangos konstrukcijoms. Žiemos laikotarpiu dangos paviršius daugiau kartų užšąla ir atšyla, po atšilimų staigus temperatūros kritimas iki 20 laipsnių šalčio ir žemiau lemia temperatūrinių plyšių susidarymą dangose bei visos dangos konstrukcijos peršalimą“, – BNS teigė A.Vaitkus.
Pasak jo, klimato kaita įpareigoja taikyti naujas medžiagas ir technologijas, o tai sukuria papildomus kaštus, todėl, anot A.Vaitkaus, tikėtina, kad kelių tiesyba ir priežiūra ateityje brangs.
„Tačiau šis technologinis brangimas turėtų būti žymiai mažesnis negu brangimas dėl infliacijos ir darbuotojų darbo užmokesčio didėjimo“, – sakė A.Vaitkus.
„Sukurti ypatingųjų apkrovų poveikiui atsparūs asfalto mišiniai, mažatriukšmiai bei triukšmą mažinantys dangos sluoksniai jau yra sėkmingai taikomi Lietuvos keliuose ir gatvėse“, – teigė profesorius.
Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, klimato kaita įpareigoja statybų sektoriaus darbuotojus kelti kvalifikacijas.
„Dėl klimato iššūkių ir naujų reikalavimų statiniams atsirado poreikis mokyti statybų sektoriaus darbuotojus naudoti inovatyvias medžiagas ir technologijas. Taigi jaučiame didelį poreikį kelti žmonių kvalifikacijas“, – BNS teigė D.Gedvilas.
Anot KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekano Andriaus Jurelionio, klimato kaita taip pat verčia pritaikyti infrastruktūrą prie ekstremalių oro sąlygų.
Pasak A.Vaitkaus, klimato kaita įpareigoja taikyti naujas medžiagas ir technologijas, o tai sukuria papildomus kaštus.
„Nors klimatas šiltėja, fiksuojami itin žemos temperatūros periodai žiemą, karščio bangos vasarą. Tai reiškia, kad pastatų šildymo ir vėsinimo sistemos turi būti pakankamos galios, kad gebėtų „susidoroti“ su ekstremaliomis oro sąlygomis“, – BNS sakė A.Jurelionis.
Pasak A.Jurelionio, klimato kaitos sukuriami iššūkiai daro prielaidą, kad statybų sektoriaus paslaugos brangs, bet brangimas nebus radikalus.
D.Gedvilo teigimu, tikėtina, kad ateityje statybose gali būti įvestos normos gaminant medžiagą naudoti 10–20 proc. perdirbtų medžiagų.
„Europos Sąjungos dokumentų projektuose sklando pasiūlymas dėl reikalavimų medžiagų gamintojams nemokamai paimti iš vartotojų perteklinai nupirktas medžiagas. Jeigu nusipirkote ko nors per daug, tai gamintojas bus įpareigotas nemokamai paimti šią žaliavą, ją perdirbti arba dar kažkaip panaudoti“, – sakė D.Gedvilas.
Anot A.Jurelionio, ateityje stiprės surenkamos statybos technologija, kuri leis užtikrinti aukštesnę kokybę ir greitą surinkimą statybvietėse.
„Pasaulyje taip pat vystomos tokios technologijos kaip betono 3D spausdinimas ir kitos, kurios, nors Lietuvoje šiuo metu nėra taikomos, manau atras savo vietą ateinančiais metais specifiniuose statybos sektoriaus segmentuose“, – teigė A.Jurelionis.
