Panašu kaip kasmet
„Mes dabar turime tą šalčio bangą ir labai ja stebimės, nors kiekvienais metais būna tokių dienų, kai temperatūra krenta žemiau 20-ies laipsnių, ypač rytinėje, pietrytinėje Lietuvoje. Labai stebėtis nereikėtų, tik tiek, kad dabartinis laikotarpis nėra labai būdingas, dažnai taip būna šiek tiek anksčiau. Bet jeigu žiūrėtume į patį vasarį, tai temperatūrų yra buvę ir kur kas žemesnių“, – kalbėdamas su 15min sakė D.Valiukas.
Ir pateikė pavyzdžių. Štai jau minėtais 1956 m. registruotas absoliutus vasario mėnesio šalčio rekordas – 42,9 laipsnių šalčio. Vasario pabaigoje irgi yra buvę 32,4 laipsnių šalčio (1963 m. vasario 27 d. Varėnoje). Žinoma, kaip sako klimatologas, turime ir kontrastų, nes tą pačią vasario 27 d., 1989 m., Klaipėdoje buvo 11,9 laipsnių šilumos.
„Vasaris gali būti labai kontrastingas ir tų minusų būna tikrai stiprių. Mes gal pastaraisiais metais vykstant klimato kaitai įpratome, kad vasariai jau tokie šiltėjantys, šlapi, permainingi, bet jeigu žiūrėtume į daugiametes normas, kurios apibūdina klimatą, tai vasaris yra toks pat šaltas, kaip ir sausis – abiejų vidutinė temperatūra yra -3,2 laipsnio“, – teigė D.Valiukas, pabrėždamas, kad šiemet vasario vidutinė temperatūra vis dėlto bus keliais laipsniais žemesnė.
Klimatologas priminė, kad 2011 ir 2012 metais vasariai buvo labai šalti: 2012 m. vidutinė temperatūra buvo -8,9 laipsnių šalčio. Bet pastaruosius ketverius metus vasariai buvo kiek šiltesni, negu būdavo įprastai.
Pavasaris dar nesižvalgo
Kovo 1-oji jau poryt, tačiau pavasario žvalgytis dar anksti. Kaip pabrėžia dr. D.Valiukas, kovas tik kalendoriuose nuo pirmos dienos jau yra pavasaris: „Jeigu žiūrėsime iš klimatologinės pusės, tai pas mus pavasaris ateina šiek tiek vėliau – apie kovo pirmą dešimtadienį pietinėje Lietuvoje, o apie kovo vidurį didesnėje Lietuvos dalyje. Pavasaris prasideda link kovo vidurio. Šiais metais prognozuojama, kad kovo mėnuo turėtų būti keliais laipsniais šaltesnis negu įprastai. Įprastai vidutinė kovo temperatūra yra 0,4 laipsnio šilumos, tai šiemet turėsime keliais laipsniais žemesnę.“
Tiek, kad kai temperatūra vos peržengia nulį, pavasaris dar nėra labai juntamas ir pastebimas, – sakė D.Valiukas.
Pagal dabartines prognozes, pavasaris turėtų nebūti labai staigus, kaip kartais nutinka Lietuvoje. Šiemet greičiausia šils labai pamažu, maždaug nuo kovo vidurio pavasaris po truputį turėtų prasidėti.
„Tiek, kad kai temperatūra vos peržengia nulį, pavasaris dar nėra labai juntamas ir pastebimas, kol neprasideda žaliasis pavasaris, augalų vegetacija, mes jį sunkiai juntame, nors ir būna jau atėjęs“, – pastebėjo klimatologas.
Kol kas tiksliai pasakyti, koks bus pavasaris ir kurią dieną jis ateis, sunku, anot D.Valiuko, aišku tiek, kad kovas numatomas vėsesnis, nei įprasta, o balandis ir gegužė turėtų būti įprasti lietuviški.
Staigių svyravimų daugėja
„Kartu su klimato kaita ateina tokie labai staigūs svyravimai, kas reiškia, kad gali būti ir balandį labai drastiškų temperatūros svyravimų. Ir ne tik balandį – visais metų mėnesiais. Kai šaltas dienas keičia karštis, šiluma ir šaltis kaitaliojasi, tie kontrastai labai pastebimi. Kad ir sniegas pernai per Velykas“, – kalbėjo D.Valiukas.
Pernai Velykos buvo gana vėlyvos, balandžio 16-17 d., o šiemet – balandžio 1-2 d., tad gal vėl galime tikėtis sniego? D.Valiukas sako, kad visaip gali būti – jeigu pasnigs, stebėtis nereikėtų, nes balandžio pradžioje sniegas tikrai nėra nieko ypatingo. Nes pasitaiko metų, kai sniegas balandį dar nenutirpęs po žiemos būna, gal tik pastaraisiais metais to nebebūdavo.
Pastarosios dienos Lietuvoje labai šaltos, pasiekti šių metų žiemos šalčio rekordai. Ir šalta ne tik mūsų šalyje, arktinės oro masės plūstelėjo į visą Europą, kurią sukaustė šaltesni, nei įprastai, orai. Tik pačioje Arktyje fiksuojami kur kas šiltesni orai – kaip nurodoma žemiau pateiktame žemėlapyje, vasario 27 d. ten yra net 5,1 laipsnio šilčiau, nei vidutinė daugiametė temperatūra.
