Klimatologė sakė, kad tokie karščiai, kokie alina Lietuvą šiais metais, nėra natūralūs. Juk Lietuva – ne subtropikai, o vidutinių platumų juostoje esanti šalis. Tokie temperatūros rekordai anksčiau trukdavo vos vieną kitą dieną, o dabar karštis Lietuvą kepina ištisomis savaitėmis. Pasak klimatologės, tai natūralus klimato pokyčių rezultatas.
„Vyksta labai stipri konvekcija. Kitaip tariant, žemės paviršius labai įkaista, tačiau ne visi plotai vienodai. Todėl šiluma atmosferoje paskirstoma taip pat nevienodai. Nevienodai įkaitę karšti oro stulpai kyla į viršų ir ten susitinka su šaltomis oro masėmis. Temperatūrų skirtumai tokiu atveju gali siekti net 80 laipsnių!“ – pasakojo A.Galvonaitė.
Ribinės situacijos: kruša vasarą ir stiprūs vėjai
Todėl susidaro ribinių situacijų: aukštai atmosferoje formuojasi stiprus vėjas, netgi kruša. Lietuvoje jau yra iškritę 12 cm skersmens 300 g svorio ledukų sulig stručio kiaušiniu. Bet tai tik smulkmena, palyginti su 7 kg ledo gabalais, kritusiais ant galvų kinams...Juk Lietuva – ne subtropikai, o vidutinių platumų juostoje esanti šalis.
„Mes nesame išskirtiniai, Lietuvos klimatą veikia daugelis veiksnių, kaip ir kitų šalių. Tačiau mes galbūt tik daugiau dejuojame. Juk ir kai kuriose Amerikos žemyno šalyse, kuriose žemiausia temperatūra būdavo apie nulį, dabar jau atšąla iki 6 laipsnių šalčio. O jos juk nepasiruošusios tokiems ilgalaikiams pokyčiams, todėl kyla sąmyšis“, – svarstė klimatologė.
A.Galvonaitės manymu, jei klimatas šils ir toliau, Lietuvoje gali tekti atsisakyti bulvių ir burokų, galbūt auginsime kitas kultūras. Taip pat reikės statyti kitokius namus, orientuotis ne į šildymą, o į jų vėsinimą. Klimatologė neatmetė, kad ir mūsų keliai nėra atsparūs karščiams, tad reikės investuoti ir į jų struktūrą.
Keli klimato kaitos scenarijai
Kuo Lietuva taps po 10–20 metų: Ispanija ar galbūt Afrika, jei klimatas šiltės.
Pasak A.Galvonaitės – Ispanija yra „optimistinis scenarijus“. Taip nutiktų, jei klimatas atšiltų vidutiniškai 2 laipsniais. Jei net 6 laipsniais, taptume tropikais. Vadinasi, Lietuva neteks pušynų ir eglynų, žemės ūkio (bulvių, burokų, kopūstų), o iš tropikų perims ir visas blogybes – ligas bei mikrobus, florą ir fauną.
Galimas ir kitas variantas – atšalimas. Tirptantys vandenyno ledynai gali nustelbti Golfo srovės efektą (ji lemia apie 20 proc. mūsų klimato). Įdomus faktas, kad būtent Amerikos uoliniai kalnai užstoja mūsų regioną nuo šaltų oro masių. Jei, tarkime, kalnai kažkokiu būdu išnyktų, Lietuvoje taip pat labai smarkiai atšaltų.
Todėl nuo itin tikslių prognozių A.Galvonaitė susilaikė. Pasak klimatologės, „klimatas yra tai, ko tikimės, o orai – tai, ką iš tikrųjų gauname“.
„Klimatas – ilgai besitęsiantis procesas, tačiau šiuo metu jis yra įgavęs pagreitį. O tai žada gamtos reiškinių, apie kuriuos dar ilgai kalbėsime“, – apibendrino žinoma klimatologė.
