Nuotekas paversti vėl švariu vandeniu – sudėtingas ir ilgas procesas
Miestiečių nuotekos patenka į centrinę kanalizaciją. Tai labai patogus ir, atrodo, visai rūpesčių nekeliantis būdas „pašalinti“ panaudotą ir nešvarų vandenį. Tačiau nuotekas paversti vėl švariu vandeniu – gana sudėtingas ir ilgas procesas. Vilniaus gyventojų nuotekos valomos sostinėje tarp Pilaitės, Vilkpėdės ir Grigiškių esančioje Vilniaus miesto nuotekų valykloje.
Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ Nuotekų valymo departamento nuotekų technologas Jonas Klebonas pasakojo, jog į didžiausią Lietuvoje nuotekų valyklą visas sostinės nuotekas pumpuoja daugiau nei 150 siurblių.
į didžiausią Lietuvoje nuotekų valyklą visas sostinės nuotekas pumpuoja daugiau nei 150 siurblių.
Nuo siurblinių, kur pirmiausia nuotekos suteka iš gyventojų namų, prasideda visas jų apdorojimo kelias. Į nuotekų valyklą patekusios vilniečių nuotekos valomos dviem būdais: mechaniniu – kuomet surenkama vidutiniškai apie 3 tonas stambių nešmenų per parą – ir biologiniu – kuomet nuotekos yra maišomos, aeruojamos ir pasitelkus aktyvųjį dumblą suskaidoma nuotekose likusi vadinamoji organika ir pašalinami cheminiai teršalai.
Užsikimšęs vamzdis – dažna problema
Gyventojų rūpesčiai prasideda tuomet, kai užsikemša vamzdžiai. Pradedama ieškoti atsakymų, kodėl taip nutiko ir kas kaltas. Skubiai kviečiamos tarnybos, kurios padėtų nelaimės atveju. Kaip teigia bendrovės „Vilniaus vandenys“ laboratorijos vadovė Aurelija Rutkauskaitė tokių nelaimių priežastis dažnu atveju yra labai paprasta – ne visi žino, ką galima pilti į kriauklę ar klozetą, o ko – griežtai ne.
„Kada įvyksta nuotekų vamzdyno avarijos, vandentvarkos specialistams tenka traukti į nuotekas draudžiamas pilti buitines ir kitas atliekas: skudurus, higieninius įklotus, sauskelnes, popierinių rankšluosčių ir plaukų gumulus, daržoves, telefonus, statybines atliekas, žaislus ir kitus daiktus. Tuomet ir klausiame, kas už tai atsakingas ir kieno pareiga rūpintis ir šviesti visuomenę, kad tokie daiktai neatsidurtų nuotekų valymo sistemoje“, – patirtimi dalinasi pašnekovė.
Dažniausiai gyventojų vamzdynai užsikemša dėl buityje naudojamų riebalų.
„Dažniausiai gyventojų vamzdynai užsikemša dėl buityje naudojamų riebalų. Patarimas būtų riebalus išplauti su indų plovikliu ir šiltu vandeniu, o ne šaltu, nes ploviklio ir riebalų mišinys, patekęs į vamzdyną, atvėsta ir prikimba prie vamzdyno sienelių. Po kurio laiko ši masė sukietėja ir užkemša vamzdį“, – pagrindinę užsikimšusio vamzdyno priežastį įvardina A. Rutkauskaitė. Dauguma yra įsitikinę, kad kanalizacijos vamzdynų cheminiai valikliai gali išvalyti užsikimšusius vamzdžius. Taip, jie gali pagelbėti, tačiau šios cheminės priemonės veikia taip pat esant tik šiltam vandeniui. Pačiame vamzdyne jos prikimba prie susidariusių sąnašų ir sukietėja. Taip mažindamos vamzdžio pratakumą.
Nuotekų vamzdynai užsikemša ir dėl sąlyginai mažo gyventojų vandens vartojimo. Į kanalizaciją patekusios šiukšlės ir maisto atliekos užsistovi, išdžiūva, sukietėja ir taip sumažina vamzdynų pralaidumą, todėl norint jas nuplauti, būtina vandens srovė. Jei vandens suvartojama daugiau, vyksta savaiminis apsivalymas.
Ne visas tualetinis popierius suyra
Toliau analizuojant didžiausias problemas vamzdynuose sukeliančius veiksnius svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visas tualetinis popierius lengvai skaidosi vandenyje, ypač sunkiai skaidomi popieriniai rankšluosčiai, todėl jų ir vienkartinių nosinaičių nederėtų mesti į klozetą. Ir vėl kyla klausimas, kodėl tualetinį popierių galima mesti į klozetą, o popierinių servetėlių ir rankšluosčių ne?
Popierinių rankšluosčių ir vienkartinių nosinaičių nederėtų mesti į klozetą.
Pasak A. Rutkauskaitės tiek tualetinis popierius, tiek servetėlės yra pagaminti iš medienos, abu yra išbalinti ir abu yra popieriniai. Tačiau popierinės servetėlės yra impregnuotos įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Dalis jų yra skirtos kvapui ir švelnumui, dalis – tvirtumui. O štai tualetinis popierius savo sudėtimi yra labai paprastas ir greitai suyrantis vandenyje. „Beje, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visas tualetinis popierius taip pat tinka mesti į klozetą. Dvigubas, brangus tualetinis popierius turi tokių pačių savybių, kaip ir popierinės servetėlės. Todėl būtina atkreipti dėmesį į gaminio pakuotę ir gamintojų rekomendacijas“, – teigia pašnekovė.
Aplinkai kenkiančios nuotekos
Kiekvienas gyventojas turėtų galvoti ne tik apie užsikemšančius kanalizacijos vamzdžius, bet ir apie aplinką, paviršinius vandenis, kur kenksmingos atliekos kartu su nuotekomis gali patekti ir padaryti daug žalos.
Kuo daugiau chemijos naudosime buityje, tuo sunkiau bus išvalyti nuotekas.
Visas vanduo, kuriuo plaunamos rankos, drabužiai, indai, grindys kartu su plovikliais, skalbimo milteliais ir kita buitine chemija keliauja tiesiai į nuotekų tvarkymo sistemą, tada į nuotekų valyklą ir jau po to išvalytas patenka į upes. Kuo daugiau chemijos naudosime buityje, tuo sunkiau bus išvalyti nuotekas, kad jos būtų tinkamos išleisti į paviršinius vandenis. „Pavyzdžiui, teršalus skaidančioms bakterijoms smarkiai kenkia antibakteriniai valikliai, kuriuos naudojame buityje. Taip pat nuotekose randama ir ftalatų, kurie yra kiekvieno žmogaus kasdieninėje buitinėje chemijoje, induose, vaikų žaisluose, todėl būtina šviesti visuomenę ir auginti atsakingą kartą“, – pastebėjimais dalinasi laboratorijos vadovė A. Rutkauskaitė.
Išvalytų nuotekų sudėtis griežtai kontroliuojama nuotekų laboratorijoje
Į upę keliaujančių išvalytų nuotekų sudėtis griežtai kontroliuojama nuotekų laboratorijoje, o įvairių vandenyje esančių medžiagų leistinos normos yra nurodytos Nuotekų tvarkymo reglamente. „Vilniaus vandenų“ atstovų teigimu, ypač svarbu, kad išvalytose nuotekose neliktų metalų, naftos produktų, detergentų, riebalų. Į upę išleidžiamas valyklos įrenginiais išvalytas vanduo yra švaresnis už tekantį upės vandenį. Didelį darbą atlieka nuotekų valyklos, tačiau itin svarbus ir vartotojų sąmoningumas bei atsakomybė.
Klozetas ir kriauklė – ne šiukšlių dėžė
Bendrovės laboratorijos vadovė A. Rutkauskaitė pasidalino trumpa atmintine su 15min skaitytojais, ko negalima pilti, mesti į klozetą ar kriauklę:
– Drėgnų ir popierinių servetėlių, popierinių rankšluosčių ir brangaus, daugiasluoksnio kvapnaus tualetinio popieriaus. Jie vandenyje nesuyra taip greitai, kaip tualetinis popierius.
– Kačių kraiko. Net jeigu ant pakuotės teigiama, jog kraikas tirpstantis vandenyje, molio dalelės nuo vandens išbrinksta, taigi greitai užkemša kanalizacijos vamzdžius. Be to, šiuolaikiniai vandenį taupantys klozetai vienu paspaudimu nuleidžia kur kas mažiau vandens, ir tiek nepakanka, kad kraikas neužsiliktų vamzdžiuose. Kačių išmatose gali būti aptinkamas parazitas Toxoplasma gondii, sukeliantis toksoplazmozę, tad, mesdami kraiką ir kačių išmatas į klozetą, sukeliame pavojų vandens gyvūnams.
– Plaukų. Jie niekada neištirps vandenyje ir surinks viską, kas pasitaikys pakeliui.
– Tarpdančių valymo siūlo. Siūlas tarsi tinklas, surenka visas šiukšles ir užkemša klozetą bei kanalizacijos vamzdžius.
– Prezervatyvų, cigarečių nuorūkų, vatos pagaliukų, vatos diskelių. Tai puikios priemonės užkimšti vamzdyną.
– Sauskelnių, higieninių įklotų. Gelis sauskelnėse netirpsta, priešingai – sušlapęs išbrinksta, taigi, užkemša vamzdžius.
– Aliejaus, riebalų. Vandenyje aliejus atvėsta ir sušoka į gabalus, kurie užkemša vamzdžius. – Salotų padažų, pagardų ir majonezo – tai puikiai lipdantys tarpusavyje kitas atliekas produktai.
– Baliklio. Tai stiprus cheminis valiklis, kuris tikrai neturėtų atsidurti vamzdynuose dėl jo sudėtyje esančių medžiagų.
– Kramtomosios gumos. Ji niekada neištirps ir gali prilipti prie kitų vandenyje neirių daiktų bei taip užkimšti vamzdžius.
– Ant naujų indų ar vaisių užklijuotų lipdukų – jie taip pat užstringa vamzdyne, nors gyventojai dažnai mėgsta juos nulupinėti po tekančiu vandeniu kriauklėje.
– Kavos tirščių. Juos į kriauklę pila beveik visi, tačiau kavos tirščiai – viena populiariausių priežasčių, kodėl užsikemša vamzdynai.
„Sąrašą būtų galima tęsti, tačiau, jei klozetu ir kriaukle nesinaudosime kaip šiukšlių dėže, apsaugosime ir nuotekų vamzdyną, ir gamtą. Išvengsime santechnikos problemų ir patys turėsime mažiau rūpesčių“, – kalbėjo A. Rutkauskaitė.
Turinys apmokėtas bendrovės „Vilniaus vandenys“ lėšomis.
