Penktadienį visuomenei oficialiai pristatytas naujas dermatoskopijos kabinetas įsikūrė Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Odos ir venerinių ligų klinikoje, Eivenių gatvėje 2. Jame pacientai bus tiriami moderniu skaitmeniniu dermatoskopu su programine įranga. Šis prietaisas įsigytas tarptautinio projekto, kurį Lietuvoje vykdo Kauno medicinos universiteto (KMU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) K.Baršausko ultragarso mokslo instituto specialistai, lėšomis.
Naviką pamatys greičiau
Pasak KMUK Odos ir venerinių ligų klinikos vadovės prof. dr. Skaidros Valiukevičienės, tyrimai, atliekami naujuoju aparatu, bus pasiekiami visiems norintiems. Mokėti už juos pacientams, turintiems šeimos gydytojo siuntimą, nereikės.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Naujas dermatoskopijos kabinetas |
„Skaitmeninis dermatoskopas tobulesnis už anksčiau KMUK ir kolegų naudotus diagnostikos aparatus. Jame esanti programinė įranga pati išanalizuoja optiškai padidinto odos naviko struktūrą ir gydytojui pateikia išvaizdą, įvertintą balais spalvinėje skalėje: jei yra įtariama odos melanoma, žymeklis atsiranda ties raudona riba, jei navikas nepiktybinis – ties geltonos spalvos riba. Aparatas skirtas neinvazinei odos melanomų diagnostikai“, – pasakojo medikė. Pasak pašnekovės, naujuoju aparatu galima tirti ir kitus odos pakitimus, tačiau programiniai vertinimai tokiais atvejais nepateikiami.
„Naujas įrenginys leis greičiau nustatyti odos melanomą, tačiau galutinė diagnozė ir rekomendacijos, koks gydymas turėtų būti taikomas, vis dėlto bus pateikiama tik atlikus histologinį tyrimą, t.y. prapjovus naviką. Skaitmeninis dermatoskopas skirtas priešoperaciniai diagnostikai“, – teigė prof. dr. S.Valiukevičienė.
Naujos kartos medicininį įrenginį sukūrė lietuviai
KMUK pradedamą naudoti skaitmeninį dermatoskopą kūrė lietuvių mokslininkai, prieš trejus metus įsijungę į tarptautinį projektą, kurį remia Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra. Sutelkus Lietuvos, Vokietijos, Portugalijos ir Italijos techninių sričių specialistų ir medikų pajėgas, buvo numatyta sukurti ir pasiūlyti medikams neinvazinę įrangą odos vėžiui diagnozuoti. Idėja pasiteisino ir medikams pristatytas produktas jau naudojamas. Tačiau sustoti ties pirmąja sėkme mokslininkai neketina. Per ateinančius trejus projekto vykdymo metus KMU ir KTU mokslininkai ketina išplėsti odos vėžio diagnostikos technologijų įrangą. Planuojama, kad ši veikla bus tęsiama ir integruotame mokslo, studijų ir verslo centre, „Santakos“ slėnyje.
Savo oda domisi daugiau
Prof. dr. S.Valiukevičienės teigimu, per pastaruosius dešimt metų lietuviai pradėjo labiau domėtis savo oda ir odos ligomis. Tačiau per vėlai besikreipiančių pacientų, kuriems nustatoma melanoma, netrūksta.
„Sergamumas melanoma Lietuvoje santykinai nėra didelis: serga 7 iš 100 tūkstančių gyventojų. Bet, jeigu ši liga diagnozuojama per vėlai, mirties atvejai labai dažni: Lietuvoje nuo odos melanomos miršta 2 iš 100 tūkstančių gyventojų“, – sakė medikė. Pašnekovė džiaugėsi, kad pigmentines dėmes ir apgamus besitiriančių lietuvių kasmet daugėja. Tačiau pernelyg įtariai žiūrėti į savo odą ir vos pastebėjus naują apgamą bėgti pas specialistus nereikia. Du kartus per metus pasirodyti specialistams rekomenduojama tiems žmonėms, kurių oda labai šviesi, ant jos yra nemažiau nei 30 pigmentinių apgamų ir šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų. Visiems kitiems patariama kilus nerimui pirmiausia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.