„Verkia mano širdis. Šie vaikučiai vienui vieni, jie serga, jiems skauda, bet nėra, kas juos panešiotų, paguostų, išmyluotų. Visą dieną lovelėje. Seselės labai stengiasi rūpintis jais, bet ne visada spėja, kai reikia. Jų neleidžia imti į rankas, kad nepriprastų, neleidžia bendrauti, kad nepriprastų. Juk turi būti koks nors būdas padėti sergantiems vaikams iš vaikų namų, kurie ligoninėje guli vienui vieni“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjimais iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų skyriaus dalijosi mama Raimonda Vyšnia.
Raimonda pasakoja vienos mažosios pacientės istoriją. Mergaitė paimta iš narkomanės motinos ir ligoninėje bus tol, kol vaikų teisių specialistai sutvarkys globos dokumentus.
Visas tas dienas ji praleis lovelėje, už grotų. Neis vaikščioti, žais tik lovelėje, nes tokios taisyklės.
„Visas tas dienas ji praleis lovelėje, už grotų. Neis vaikščioti, žais tik lovelėje, nes tokios taisyklės. Atkeliavo sveika, šiuo metu pasigavo stiprų virusą, karščiuoja“, – pasakojo susirūpinusi moteris.
Ji pažymėjo, kad žmonėms iš gatvės vaikus lankyti draudžiama. Tai gali tik kokiai nors organizacijai priklausantys savanoriai. Kad jais taptų, jie turi pateikti sveikatos pažymą ir pažymą iš policijos, kad nėra teisti. Toks biurokratizmas, Raimondos manymu, nuo gerų darbų gali atbaidyti net geriausių ketinimų turintį žmogų.
Tėra tik įstatymų vykdytojai
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ryšių su visuomene specialistė Eugenija Kostinienė apgailestavo: „Esame tik įstatymų vykdytojai. Ir vykdome juos, įdėdami tiek pastangų, dėmesio ir šilumos, kiek tik leidžia žmogiškos personalo galimybės.
Bet to visada būna ir bus mažai, nes mažiesiems beglobiukams pacientukams reikia meilės – nuolat, kasdien, kas akimirką. Jiems reikia žinojimo, kad toji meilė nepasibaigs, išvažiavus iš ligoninės palatos, kur jį sesutė glostė ir glaudė. Tai kas, kad tik kelis kartus per dieną, bet vis tiek.“
Pagal sostinėje galiojančią tvarką, kai Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai nusprendžia, kad vaikas turi būti paimtas iš nesaugios aplinkos, jis atvežamas į ligoninę. Čia jis būna, kol atitinkamos tarnybos aiškinasi padėtį. Tokia tvarka yra patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl vaikų, paimtų iš pavojingos sveikatai aplinkos, stebėjimo ir ištyrimo stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos tvirtinimo“.
Iki šiol nesame turėję savanorių organizacijų pasiūlymų pabūti kartu su beglobiu pacientu ligoninėje.
Ligoninėje vaikui atliekami visi privalomi nuodugnūs tyrimai sveikatos būklei įvertinti.
„Bet kas vaiko lankyti negali. Ligoninė privalo užtikrinti jo saugumą. Iki šiol nesame turėję savanorių organizacijų pasiūlymų pabūti kartu su beglobiu pacientu ligoninėje“, – aiškino E.Kostinienė.
Pusė nuogąstavimų pasitvirtina
Valstybinės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė pažymėjo, kad neretai vaikai atrodo sveiki tik iš pirmo žvilgsnio. Tačiau atlikus tyrimus paaiškėja, kad jie turi kokių nors įgimtų ligų ar raidos sutrikimų.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nusprendus, kad vaikui į šeimą grįžti nesaugu, ruošiami jo globos nustatymo dokumentai – procedūra trunka maždaug tris dienas.
Raimondos susirūpinimo O.Tarvydienė nevadina pertekliniu: „Labai gerai, kad žmonės nelieka abejingi, kad reaguoja, dalinasi. Puse atvejų nuogąstavimai pasitvirtina.“
Mato tik ligą, o ne vaiką
Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ dirba su šeimomis ir šeimoms, kuriose auga negalią turintys vaikai. Tačiau fondas ėmėsi ir naujo veiklos aspekto – sergančio vaiko situacija hospitalizacijos sąlygose.
2014 metų rudenį fondo atstovai dalyvavo EACH (Europen Association for Children in Hospital) metinėje asamblėjoje, vykusioje Prahoje, ir įstojo į šią tarptautinę organizaciją.
EACH vienija nevyriausybines organizacijas, besirūpinančias sergančių ir negalią turinčių vaikų teisėmis, pagrindinį dėmesį skiriant vaiko teisių pažeidimų atpažinimui ir šalinimui gydymo įstaigose.
„Todėl Raimondos pateiktai situacijai nelikome abejingi“, – paaiškino fondo vadovė Aušra Stančikienė.
Ji apgailestauja, kad Lietuvoje tebėra gyvas senasis, iš sovietmečio atėjęs, terapinis paslaugų modelis vaikams, kai matoma tik liga, o ne vaikas.
„Todėl ir vaikui teikiamos paslaugos siaurinamos, pagrindinį, o dažnai ir vienintelį, dėmesį skiriant gydymui, bet ne vaiko poreikiams. Kitas akivaizdus trūkumas susiformavo reformuojant sveikatos sistemą, kai buvo panaikinti pediatrų etatai ir jų funkcijos perduotos naujai suformuotoms šeimos gydytojų kompetencijoms“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.
Pažymos kompetencijos nesuteikia
Fondo „Algojimas“ veiklose dalyvauja apie 300 savanorių – nuo moksleivių iki senjorų.
„Reaguodami į minėtą precedentinį atvejį pakvietėme burtis savanorius, norinčius ir galinčius padėti pamestinukams, kuriems tenka dienas leisti ligoninėje. Per porą savaitgalio dienų gavome net 8 anketas“, – džiaugėsi A.Stančikienė.
Norintys papildyti savanorių gretas, kviečiami anketas siųsti elektroniniu paštu info@algojimas.lt.
„Visi nauji savanoriai privalo dalyvauti 8 valandų mokymuose. Su savanoriais pasirašomos sutartys, išduodami pažymėjimai, kompensuojamos išlaidos, susijusios su savanorišku darbu. Moksleiviams, jei to prašo mokykla, parengiame pažymas apie naudingo visuomenei darbo atlikimo trukmę ir pobūdį, o studentai, atlikdami savanoriškus darbus, dažnai juos derina su praktikos vieta ir užduotimis“, – aiškino fondo direktorė.
Institucijų išduotos pažymos ir pažymėjimai savanorystei su vaikais nei žinių, nei kompetencijų nesuteikia.
Ji neslėpė, kad dažnai susidurianti su vaikams norintiems padėti žmonėmis, kurie patys nesulaukė pagalbos reikiamu metu: išgyvenę tėvų skyrybas, patyčias ir kitus psichologinius sunkumus.
„Todėl tam tikras savanorystės reglamentavimas yra būtinas. Deja, institucijų išduotos pažymos ir pažymėjimai savanorystei su vaikais nei žinių, nei kompetencijų nesuteikia“, – atsiduso pašnekovė.
Daug kas įstaigos vadovo valioje
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga 92 mažyliai. Namuose dirba 140 žmonių, iš jų administracijoje – vos penki. Visa kita sudaro auklėtojos, auklytės, slaugytojos, specialistai ir ūkio dalis.
Namuose praleidus vos valandą justi, kad čia yra daug meilės. O vaikai – tikri padūkėliai – krykštauja ir nuolat šypsosi. Kaip ir kiekvienoje tokioje įstaigoje čia ypač svarbus vadovo vaidmuo. Vienuose kūdikių ar vaikų namuose lankytojai nepageidaujami, o kituose jie priimami išskėstomis rankomis.
Šiandien Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose dirba 35 savanoriai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ką tokio turi Lietuva, kad JAV lietuvė Kendra Kiršonis Los Andželą iškeitė į Vilnių?
„Jie yra mūsų šeimos nariai ir didžiuliai pagalbininkai. Su vaikais jie ir pabūna, ir pažaidžia, ir paglosto – tai mums ir yra svarbiausia", – džiaugėsi direktorė Viktorija Grežėnienė.
Ji pasakojo, kad vaikus ligoninėje lanko auklytės, o, jei suserga daugiau mažylių, į ligoninę komandiruojama slaugytoja.
Mes tikrai labai stengiamės ir įdedame daug širdies, kad mūsų vaikai augtų laimingi.
„Mes tikrai labai stengiamės ir įdedame daug širdies, kad mūsų vaikai augtų laimingi“, – užtikrino direktorė.
Savanoris Mantas kūdikių namuose pasiliko po kineziterapijos praktikos. Norint savanoriauti jam irgi reikėjo medicininės pažymos. Tačiau jokių keblumų ją gauti vaikinas nemato.
„Juk ne tai svarbu. Kai ko nors nori – imi ir darai“, – įsitikinęs Mantas.
Skaičiai
2014 metų gruodžio mėnesio duomenimis, 97 šalies vaikų globos institucijose auga 3821 vaikas. Iš jų 288 vaikai auga kūdikių namuose.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, vaikų globos namuose vidutinis patvirtintas socialinės globos įkainis visoje šalyje siekia 575 eurus (1986 Lt) per mėnesį.
2014 m. gruodžio 1 d. duomenimis, 65 Lietuvos Respublikos piliečių sutuoktinių poros ir 6 nesusituokę asmenys įvaikino 77 be tėvų globos likusius vaikus. Įvaikintos 38 mergaitės ir 39 berniukai. 63 įvaikinti vaikai – iki 3 metų, 11 vaikų – nuo 4 iki 6 metų, 1 vaikas – iš 7–9 metų amžiaus vaikų grupės ir 2 vaikai – 10–14 metų.
48 Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių šeimos įvaikino 70 be tėvų globos likusių vaikų. 33 šeimos įvaikino po 1, dešimt šeimų – po 2, trys šeimos – po 3 ir dvi šeimos – po 4 vaikus.
