„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 08 26 /2019 11 05

Ko nepadarysi dėl pelno? Keistų preparatų pardavimus skatina sukūrę netikrą ministeriją

Šimtai feisbuko vartotojų dalinasi nuorodomis į gydomuosius preparatus siūlančius tinklalapius. Kremais ir maisto papildais žadama išgydyti kojų venų varikozę, prostatitą ar pagydyti sąnarius. Neturėdami įrodymų pagrįsti savo teiginiams, pardavėjai meluoja.
Melą vietoj pardavimų strategijos pasitelkęs tinklalapis
Melą vietoj pardavimų strategijos pasitelkęs tinklalapis / 15min nuotr.

Melagingos reklamos nuolat atnaujinamos pakeičiant tariamų medikų nuotraukas ir vardus. Reklamuojami vis nauji preparatai, tačiau visi jie turi kelis bendrus bruožus: nėra registruoti vaistai, reklamuojami pasitelkus melagingą informaciją, užsakymai vykdomi telefonu, vaistą gaunant kurjerio pagalba.

15min nuotr./Melaginga publikacija
15min nuotr./Melaginga publikacija

Pastarosiomis dienomis apgaulei pradėta naudoti ir naujienų portalų dizainą. Pavyzdžiui, apsimetama reklaminį tekstą publikavus 15min. Tačiau tai - melas.

Dažniausiai, melagingos reklamos sukurptos atsainiai, todėl įrodyti apgaulingus siekius – nesudėtinga. Pavyzdžiui, preparatas „Varicobooster“ reklamuojamas tinklalapyje, imituojančiame Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos puslapį.

Tiesa, tariamos „ministerijos“ internetinis adresas – seller.kpapivo.life, o seller, išvertus iš anglų kalbos, reiškia pardavėjas.

15min nuotr./Melą vietoj pardavimų strategijos pasitelkęs tinklalapis
15min nuotr./Melą vietoj pardavimų strategijos pasitelkęs tinklalapis

Nuorodoje pasitinka vyresnio amžiaus vyro nuotrauka. Publikacijos autoriai nori įtikinti, kad tai ne kas kitas, o Lietuvos sveikatos ministerijos Felbologijos instituto vadovas Viktoras Michailovičius Semionovas. Tokio instituto Lietuvoje išvis nėra. Tariamo vadovo nuotraukoje galima įžvelgti Rusijos televizijos kanalo „Pervyj Baltyskij“ logotipą.

„Google“ paveikslėlių paieškos pagalba nuotrauką aptinkame panaudotą dešimtyse neaiškios kilmės preparatus pardavinėjančių tinklalapių. Informacija prieinama rusų, latvių, kartvelų, rumunų ir kitomis sovietų jungą kentėjusių tautų kalbomis. Vienuose teigiama, kad vyras dirba Rusijos Federacijos medicinos struktūrose. Kituose personažui pasisekė mažiau – vyras įvardijamas mirusiu.

Ginkmedžio ekstrakto, bičių nuodų ir nesukietėjusių elnio ragų mišinys, reklamuojamas abejotinos reputacijos tinklalapyje, kainuoja 39 eurus. Greta kainos puikuojasi preparatą rekomenduojanti „medikė“, kurios vaizdas nupirktas iš internetinės nuotraukų parduotuvės „Shuterstock“.

Daugiau apie tai, kaip gyventojams bandoma įsiūlyti brangius, tačiau nepatikrintus preparatus – čia.

15min nuotr./Išgalvota medicinos darbuotoja
15min nuotr./Išgalvota medicinos darbuotoja

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vaistinių preparatų sąraše „Varicobooster“ nerasime. Tai reiškia, kad preparatas nėra patikrintas ir jo veiksmingumas nėra įrodytas. Kitaip tariant, įsigijus tokią priemonę, tūbelė gali būti užpildyta kad ir pjuvenomis, o pasiskųsti dėl to nebus kam.

Dar daugiau, vienintelis preparato veiksmingumą patvirtinantis šaltinis – melagingomis nuotraukomis su netikrais gydytojais nusėtas preparatą pardavinėjantis tinklalapis.

Monikos blogas

Kiek didesnę pagarbą savo aukoms rodo kitą tariamai kojų venų varikozę gydantį preparatą pardavinėjantys sukčiai. „Variconis“ preparato reklama sukuria įspūdį, esą jį aprašė pavardės neskelbianti tinklaraštininkė Monika. Išradingoji Monika tekstą patalpino tinklalapyje kiek įmantriu adresu alma.green36.site.

15min nuotr./Bendrinis medicinos darbuotojos atvaizdas internete
15min nuotr./Bendrinis medicinos darbuotojos atvaizdas internete

Nuotraukų, padedančių atsekti melą, nėra. Tiesa, VVKT preparatų sąraše nesanti priemonė siūlo varikozę išgydyti pavydėtinai greitai – per penkias dienas. Siekiant įveikti potencialių pirkėjų atsargumą, vaistinėse pardavinėjami vaistai įvardijami šlamštu.

Paspaudę „eiti į svetainę“ mygtuką atsiduriame pardavimams sukurtame tinklalapyje. Ten pirkėjus pasitinka Kamilės Kaktavičienės nuotrauka. Atvaizde matoma ta pati „Shuterstock“ savo atvaizdą pardavusi moteris. Kažin, ar nuotraukų modelis žino, kad jos atvaizdas naudojamas žmonėms apgaudinėti.

Tinklalapis siekia įtiktini, kad „Variconis“ veikia efektyviau nei kiti preparatai. Pateikiamas grafikas su dviem kreivėmis. Reklamuojamas preparatas efektyvumu, žinoma, lenkia konkurentus. Tyrimus atlikusi įmonė ar tyrimo pavadinimas pirkėjams nėra pristatomi. Telieka pasitikėti pardavėjo sąžiningumu.

Kaina įprasta – 39 eurai su 50 proc. nuolaida.

15min nuotr./„Monikos blogas“
15min nuotr./„Monikos blogas“

Žaidžia vyrų jausmais

Trečias feisbuke pastarosiomis dienomis plintančios melagingos reklamos pavyzdys – preparatas „Prostero“. Tiesa, šį kartą nepatikrintą preparatą reklamuojantys sukčiai ne tik bando įsiūlyti neaiškios kilmės ir poveikio gaminį, bet ir skatina vengti kvalifikuotų gydytojų.

Šių skiriami vaistai nurašomi teigiant, kad įprasta medicina – tai bendras farmacijos įmonių ir medicinos specialistų verslas. Negana to, gąsdinama prostatos patikrinimu per išangę. Esą, tokia procedūra visiškai nereikalinga, o jos išvengti padės, žinoma, „Prostero“.

Teigiama, kad vaistą sukūrė Izraelio mokslininkai, o prie preparato vystymo dirbo Izraelio Paulo Erlicho vardo Biomedicinos gydomųjų priemonių instituto vadovas, urologijos katedros profesorius Aza Kaufmanas. Tiesa, profesorių iliustruojančioje nuotraukoje – moteris.

15min nuotr./„Žeminanti procedūra“
15min nuotr./„Žeminanti procedūra“

Patekę į preparato pardavimui skirtą tinklalapį, vėl susiduriame su neegzistuojančių medikų nuotraukomis. Pavyzdžiui, 19 metų patirtį turinčiu vyresniuoju andrologu Jonu Kopustiečiu. Dar žinomu Michelle Leroix, Karl Bohmer ar Ivan Lopez vardais, priklausomai nuo to, kokia kalba pateikiama melaginga reklama.

Kaip ir daugelis tokio pobūdžio preparatų, šis pirkėjui atsieis 39 eurus su 50 proc. nuolaida.

Neaiškių preparatų gamintojai neapsiriboja vaistais. Reklamomis siūloma įsigyti stebuklingus pleistrus, auginančius raumenis. Šiems parduoti naudojami taip pat naudojami reikalavimų neatitinkantys tinklalapiai.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja, kad gydyti gali tik vaistai. Jei nurodoma, kad gaminys turi gydomųjų savybių, jis privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas. Taip pat patariama vengti stebuklingų preparatų, kurie žada greitus ir sunkiai įtikimus rezultatus. VVTAT taip pat rekomenduoja atidžiai apžiūrėti internetinę parduotuvę.

15min nuotr./Išgalvota medicinos darbuotoja iš Izraelio
15min nuotr./Išgalvota medicinos darbuotoja iš Izraelio

Šioje turi būti pateiktas buveinės adresas, telefono numeris ir elektroninis paštas, kad klientas galėtų susisiekti su pardavėju. Jei tokie duomenys nėra pateikiami, rizikuojama likti prie suskilusios geldos – su galimai žalingais preparatais be galimybės susigrąžinti pinigus.

Daugiau apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant prekes internetu, galima susipažinti čia.

VVTAT teigimu, kiekvienai reklamai taikomas tiesos reikalavimas. Gyventojai turi gauti teisingą informaciją apie reklamuojamus produktus, kad galėtų priimti pasvertus sprendimus dėl šių įsigijimo.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“