Pusvalandžio trukmės laidoje R.Janutienė užsimojo pristatyti nepažįstamą valstybės vadovės portreto pusę – jos jaunystę. Tiesa, didelė dalis surinktos informacijos, pagrįstos signataro Zigmo Vaišvilos ir buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko komentarais bei dokumentais, buvo pasirodžiusi Lietuvos žiniasklaidoje prieš ir po pastarųjų prezidento rinkimų, kai kas pagarsinta šiomis dienomis.
Keletą dienų transliuotas laidos anonsas skelbė: atidavęs Seimo nario mandatą Arūnas Valinskas plėšia kaukes. Buvęs seimūnas teigė, kad buvo vienas iš daugelio, kurių telefoninių pokalbių išklotinės atsidurdavo ant prezidentės stalo.
R.Janutienė taip pat žadėjo paviešinti „išplėštus lapus“ iš prezidentės asmens bylos. Anonsas skelbė, kad bus pasakojama apie prezidentės brolį.
„D.Grybauskaitė pradėjo bene sunkiausią savo prezidentavimo kovą. Prieš daugumą. Tą daugumą mes pažįstame. o kas yra ji – D.Grybauskaitė? – laidos pradžioje retoriškai klausia žurnalistė. – Apie jos gyvenimą visuomenei leista žinoti ypač mažai. Tai, ką jūs netrukus išgirsite, iš tiesų buvo mėginama paviešinti ne vieną kartą. Tačiau laidos nepasiekdavo eterio, laikraščių puslapių – straipsniai.“
Pokalbiai ne apie politiką neįdomūs?
Laidos žurnalistė aplankė Šeduvoje gyvenančią D.Grybauskaitės tėvo pirmąją žmoną Valeriją Grybauskienę. Garbaus amžiaus moteris pasakojo, kad prezidentė iš tėvo pusės turi keturias pusseseres. Viena jų, gyvenanti Šiauliuose, prieš keletą savaičių esą paskambino V.Grybauskienei ir pasidomėjo, ar nebuvo atvažiavę televizijos žurnalistai, taip pat perspėjo per daug nešnekėti, kad nepakenktų šalies vadovei. Pusseserė esą skambino „prašant Daliai“.
A.Valinskas, kuris, eidamas Seimo pirmininko pareigas, prikaišiojo prezidentei dėl „bobiško elgesio“, stebėjosi jos vadovavimo ir bendravimo su politikais metodais. Pavyzdžiui, priėmusi būrį moksleivių ji juokavo, kad prie jos kabineto durų pareigūnai ir politikai dreba iš baimės.
„Buvau vienas iš daugelio, kurio pokalbių išklotinės atsidurdavo ant prezidentės stalo“, – tvirtino eksparlamentaras, bet jokių įrodymų nepateikė.
Pasak A.Valinsko, prezidentė vadovavosi Viduramžių principu „skaldyk ir valdyk“ – esą vieniems kalbėdavo viena, kitiems – kita.
Politiku kuriam laikui tapęs šoumenas pasakojo, kad, nors su visais valstybės vadovais persimesdavo žodžiais ne vien apie politiką, su D.Grybauskaite kalbėdavo „tik apie tai, nes apie kita nenorima kalbėti arba tai demonstratyviai svetima“.
Laidoje tvirtinama, esą iš Lietuvos ambasados JAV, kur keletą metų dirbo D.Grybauskaitė, ji buvo atšaukta JAV prašant.
A.Valinskas tiek prieš keletą metų, tiek laidoje kritikavo prezidentės vykdomą užsienio politiką, kuri esą atstūmė buvusius sąjungininkus. Pavyzdžiui, Gruzijos vadovas Michailas Saakašvilis jam yra sakęs, kad požiūris į Lietuvą kaip į strateginę partnerę turi keistis, nes keičiasi Lietuvos požiūris. „O vyksta į JAV glamūrinio žurnalo apdovanojmus“, – ironizavo laidos pašnekovas.
Vienu emocionaliausių D.Grybauskaitės sprendimų jis pavadino užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko išprašymą iš Vyriausybės: „Ach taip – tai važiuoji į Afganistaną.“ Tiesa, diplomatas Europos Sąjungos ambasadoriumi Kabule buvo paskirtas Briuselio sprendimu.
Tuo metu kultūros ministras Arūnas Gelūnas, kuris šių metų pradžioje, kai kilo grėsmė žlugti valdančiajai koalicijai, atsisakė trauktis iš pareigų ir taip stojo prezidentės pusėn, esą sulaukė savotiško atlygio – atstovo prie UNESCO posto.
Lietuva siekė nepriklausomybės, Dalia Grybauskaitė darė karjerą Maskvoje?
Z.Vaišvila žurnalistei atnešė šūsnį dokumentų, kuriuose užfiksuotos įvairios D.Grybauskaitės biografijos detalės. Laidoje spekuliuojama apie lenkišką kilmę – esą jos pavardė galėjo būti rašoma Gribowska, o 1972 m., būdama dešimtokė, privačiai lankėsi Lenkijoje. Sovietmečiu ištrūkti į užsienį buvo galima nebent šeimos reikalais. V.Grybauskienė savo ruožtu tikino, kad ir prezidentės tėvas, ir jo tėvai buvo lietuviai.
Laidoje rodomi sovietiniai dokumentai, kad Sąjūdžio metais D.Grybauskaitė dirbo Maskvoje, Visuomeninių mokslų akademijoje prie Komunistų partijos Centro komiteto. Anot Z.Vaišvilos, per visą sovietmetį ten mokėsi tik 6-8 žmonės iš Lietuvos.
Netrukus po to, kai 1989-aisiais Lietuvos komunistai, vadovaujami Algirdo Brazausko, atsiskyrė nuo Maskvos, D.Grybauskaitė tapo antru žmogumi minėtoje aukštojoje mokykloje – moksline sekretore, sulaukė solidaus priedo prie algos.
Istorijos pradžia: TV nusprendė nerodyti R.Janutienės laidos „Paskutinė instancija“ apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.
