„Socialdarbiečių“ kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimą sąraše – Lietuvos politikos grandai: Linas Linkevičius, Gediminas Kirkilas Juozas Bernatonis, Zigmantas Balčytis, Irena Šiaulienė, Rimantas Sinkevičius, Kęstutis Daukšys, ministravimo patirties jau įgijęs Andrius Palionis, Vytautas Kamblevičius, Algimantas Matulevičius ir kiti darbo patirtį valstybiniame ar privačiame sektoriuje sukaupę žmonės. Kai kurie anksčiau tiesiogiai nedalyvavo politikoje: tai – buvę ilgametis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas Dainoras Bradauskas.
Nr. 1 Linas Linkevičius – užsienio politikos virtuozas
Pasaulio lietuvių apygarda
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – populiariausias rinkimų sąrašo lyderis tarp visų Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų, kuris tvirtai laikosi ir populiariausių Lietuvos politikų dešimtuke. L. Linkevičius dirba jau šeštoje Lietuvos vyriausybėje, apie 15 metų buvo ir užsienio, ir krašto apsaugos ministru, o dar tiek pat metų – Lietuvos ambasadoriumi užsienyje. Deda milžiniškas pastangas, kad Baltarusija pasuktų demokratijos keliu. Charizmatiškas politikas, kuris visada buvo socialdemokratinių pažiūrų, kurio kompetencija neabejoja niekas. L. Linkevičius itin gerbiamas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tai – žmogus, kuris nesivadovauja emocijomis, jaučia atsakomybę už valstybę ir jos piliečius. Patikimas, patyręs, sąžiningas ir mylimas Lietuvos žmonių.
Nr. 2 Gediminas Kirkilas – tylusis diplomatas
Fabijoniškių apygarda
LSDDP pirmininko, ilgamečio Algirdo Brazausko bendražygio, 2006–2008 m. Lietuvos ministro pirmininko politinė karjera tęsiasi nuo 1992 metų, kai jis pirmą kartą buvo išrinktas Seimo nariu. Nuo 2012–ųjų G. Kirkilas – Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, atsakingas už Europos Sąjungos reikalus. 2004–2006 m. jis taip pat buvo krašto apsaugos ministras, 2002–2004 m. – specialusis LR Prezidento įgaliotinis deryboms dėl Rusijos Federacijos tranzito į Kaliningrado sritį, o 2003 m. jam suteiktas nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatinis rangas.
Gediminą Kirkilą galima vadinti tyliuoju diplomatu, kurį ypatingai gerbia Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių ambasadoriai ir kiti diplomatai. Jis daugybę metų daugiausia parlamentiniuose politikos užkulisiuose sprendžia nelengvus Lietuvos užsienio politikos ir santykių su kitomis valstybėmis klausimus. Per beveik 30 metų trunkančią politinę karjerą jis prisidėjo prie Lietuvos tapimo ES ir NATO nare, geresnių Lietuvos santykių su Baltijos valstybėmis, Lenkija ir Izraeliu. Asmeniškai jis dėjo ypatingai daug pastangų, kad ES Rytų partnerystės valstybės – Ukraina, Gruzija, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanas ir Baltarusija – artimiau bendradarbiautų su ES.
Nr. 3 Juozas Bernatonis – „pilkasis kardinolas“, filosofas ir teisininkas
Justiniškių – Viršuliškių apygarda
Ilgametis šviesaus atminimo Algirdo Brazausko bendražygis, žurnalistų ir politinių oponentų vaidnamas „pilkuoju kardinolu“, nes sugeba numatyti kelis politinius ėjimus į priekį, o strateginis mąstymas ypač reikalingas sudėtingu šaliai periodu. J. Bernatonis renkamas į Seimą nuo 1992 metų, su dviem pertraukomis: 1997–1998 metais, kai buvo Prezidento A. Brazausko patarėjas politikos klausimais, ir 2006–2012 metais, kai buvo Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Estijoje. 2001–2003 m. dirbo vidaus reikalų ministru, 2012–2016 m. – teisingumo ministru. Nuo 2016-ųjų – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Nr. 4 Zigmantas Balčytis – europinio lygio politikas, mylintis savo gimtinę Šilutę
Šilutės apygarda
2009–2019 metais Z. Balčytis buvo Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys, daugiausia darbavosi Biudžeto kontrolės bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetuose. 2000–2009 m. – Seimo narys, išrinktas tuometinėje Šilalės-Šilutės rinkimų apygardoje. 2006-aisiais laikinai ėjo Lietuvos Ministro Pirmininko pareigas. 2001–2005 m. – susisiekimo ministras, 2005–2007 m. – finansų ministras. 1994 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
Tačiau Z. Balčytis turi ir kitokios nei politiko patirties: Vilniaus Gedimino technikos universitete dėstė Lietuvos transporto politiką, dirbo privačiame transporto infrastruktūros statybos versle, turi administracinės ir darbo profesinėse sąjungose patirties, kažkada buvo net Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktoriaus pavaduotojas.
Nr. 5 Vytautas Kamblevičius – dzūkas, kaimo ir šeimos žmogus
Savanorių apygarda
Ilgametis Seimo narys Vytautas Kamblevičius – dzūkas, kaimo ir šeimos žmogus, gimęs ir augęs Alytaus rajone. Šio politiko visas gyvenimas – susijęs su žemės ūkiu. Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪ) jis įgijo mokslinio agronomo specialybę ir apsigynė žemės ūkio mokslų daktaro laipsnį. Daug metų dirbo agronomu, vadovavo LŽŪ Mokomajam bandymų ūkiui, vykdė mokslinius tyrimus (1985 m. jam suteiktas autorinis išradėjo vardas), vadovavo ir privačioms įmonėms. Buvęs Žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas. 2004–2008 m. buvo Seimo narys, nuo 2008 iki 2012 metų dirbo Europos Parlamento nario Rolando Pakso padėjėju. 2012 m. vėl išrinktas į Seimą. Dirbęs audito, kaimo reikalų ir biudžeto komitetuose, valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
Nr. 6 Irena Šiaulienė – Klaipėdos krašto dukra, humanitarinių mokslų daktarė
Baltijos apygarda
LSDDP pirmininko pavaduotoja – be pertraukų darbuojasi Seime nuo 1992 metų. Daug metų dirbo Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo komitetuose, vėliau – Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininke. Buvo ilgametė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė. Nuo 2017 metų – Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo valdybos narė, dirba Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Politikė nemažai nuveikė lyčių lygybės srityje, taip pat – užsienio politikoje, ypatingai santykiuose su Lenkija ir Baltijos valstybėmis. Nuo 1993 m. ji yra Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narė, buvo delegacijos vicepirmininke, Prezidiumo nare. I. Šiaulienė – žemaitė, kuri ilgainiui tapo ištikima Klaipėdos krašto dukra. Ji – humanitarinių mokslų daktarė, ilgametė Kauno Politechnikos instituto Klaipėdos fakultete (dabar – Klaipėdos universitetas), Klaipėdos universiteto Istorijos ir sociologijos katedros dėstytoja ir docentė. Klaipėdoje žinoma literatūrinių ir muzikinių rytmečių organizatorė, siekianti, kad žmonės intelektualiai ir emociniu požiūriu gautų sielai peno.
Nr. 7 Rimantas Sinkevičius – Ekonomikos ir inovacijų ministras, ištikimas Jonavai
Jonavos apygarda
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovauti paskirtas sudėtingu metu, kai teko rūpintis verslu, nukentėjusiu dėl Covid–19 pandemijos. R.Sinkevičius 1995–2003 metais jis buvo Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, Seimo narys 2000–2004 m. ir nuo 2008 metų iki dabar. Daugiausia specializuojasi ekonomikos ir atominės energetikos srityse. 2012–2016 m. – susisiekimo ministras šešioliktoje Vyriausybėje, 2020 metų birželio pabaigoje tapo ekonomikos ir inovacijų ministru.
Rimantas Sinkevičius gimė Anykščių rajone, studijavo tuometiniame Kauno politechnikos institute, įgijo neorganinių medžiagų ir trąšų cheminės technologijos inžinieriaus technologo specialybę. Tačiau vėliau su šeima apsigyveno Jonavoje. Dirbo trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamykloje „Achema“, ėjo įvairias vadovaujamas pareigas. Gero humoro jausmo nestokojantis politikas.
Nr. 8 Andrius Palionis – žemės ūkio ministras
Dainavos apygarda
45 metų, naujosios kartos politikas – ekonomistas ir ūkininkas, kuris, prieš pasukdamas į politiką, įgijo nemažos patirties, dirbdamas Lietuvos statistikos departamente, bankiniame sektoriuje ir privačiame versle. Nuo 2012 metų A. Palionis – Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto narys, Energetikos komisijos narys. 2017–2019 metais vadovavo Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijai. Nuo 2019 metų rugpjūčio – žemės ūkio ministras. LSDDP pirmininko pavaduotojas. Andriui labai svarbi šeima: žmona Kristina ir dukterys. Jis tęsia savo šviesaus atminimo tėvelio –ilgamečio Seimo nario Juozo Palionio – politinę ir labdaringą veiklą Prienų ir aplinkiniuose rajonuose.
Nr. 9 Kęstutis Daukšys – Alytaus dzūkas, buvęs Ūkio ministras
Trakų – Vievio apygarda
LSDDP pirmininko pavaduotojas, Seimo narys 2014–2016 metais, ūkio ministras 2005–2006 metais. K.Daukšys Seime dirbo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Informacinės visuomenės plėtros bei Užsienio reikalų komitetuose, buvo Energetikos komisijos ir Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, Atominės energetikos komisijos narys, Seimo Dzūkijos bičiulių grupės pirmininkas.
K. Daukšys – gimęs ir augęs Alytuje, studijavo, o vėliau ir dėstė Vilniaus universitete. Daug metų paskyrė darbui baldų projektavimo ir konstravimo srityje, taip pat – telekomunikacijų bendrovės grupėje „Balticum“ ir įmonėje „Kilimai“, kur užėmė įvairias vadovaujančias pareigas.
Nr. 10 Jonas Pinskus – šeimos žmogus, širvintiškis, irklavimo pasaulio čempionas
Molėtų – Širvintų apygarda
Jonas Pinskus – sportininkas, ekonomistas, verslininkas ir politikas. Seimo narys – 2004–2008 metais, taip pat nuo 2009 m. iki 2011 m. kovo mėn. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. vicemeras. Nuo 1997 metų jis profesionaliai užsiėmė akademiniu irklavimu, nusipelnęs sporto meistras. 1980 m. vasaros olimpiados žaidynių prizininkas, dukart pasaulio čempionas (1981 ir 1985 m.). 1998 m. apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. 1996–2000 m. buvo sporto veteranų asociacijos „Penki žiedai“ prezidentas. 2001 m. išrinktas Šiaulių krašto šimtmečio sportininku. Nuo tada, kai sutiko savo būsimą žmoną širvintiškę Živilę, jo gyvenimas sukasi aplink Širvintas. Jonui Pinskui šeima yra didžiausia atrama ir džiaugsmas. Politikas užaugino keturis vaikus.
Nr. 11 Dainoras Bradauskas – mokesčių kontrolės žinovas, rūpestingas tėvas
Kaišiadorių – Elektrėnų apygarda
Ekonomistas ir finansininkas. Karjerą jis pradėjo 1990 m. Valstybinės mokesčių Vilniaus miesto skyriuje. 1997–1999 m. – Mokesčių išieškojimo skyriaus viršininko pavaduotojas. Vilniaus apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 1999–2001 m. jis dirbo Nepriemokų išieškojimo skyriaus viršininko pavaduotoju. 2001–2010 m. – šios inspekcijos viršininko pavaduotojas, 2010–2013 m. – Mokestinių prievolių departamento direktorius. Nuo 2013 iki 2015 metų D. Bradauskas dirbo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko pavaduotoju. Valstybės tarnybai atidavė 27-erius gyvenimo metus. 2017 metais buvo aukščiausioje tarnybos pozicijoje – VMI vadovas. Rūpinosi VMI veiklos efektuvumu, didino visuomenės pasitrikėjimą šia institucija. Tačiau kuo labiau stiprėjo jo komandos atliekama mokesčių kontrolė, tuo pasipiktinimo signalų tik daugėjo. Pareigas teko palikti. Tad visą dėmesį D. Bradauskas galėjo skirti šeimai, kuri yra didžiausia vertybė. Įsitraukė į šeimos verslą, į ūkio „Bartžuvė“ šalia Elektrėnų veiklą. Šiuo metu dirba projektų vadovu.
Nr. 12 Andrius Šedžius – keturių vaikų tėtis, verslininkas ir politikas
Šiaulių krašto apygarda
Gimęs, augęs, mokęsis, dirbantis ir gyvenantis Šiauliuose A. Šedžius studijavo Šiaulių aukštesniojoje technikos mokykloje ir Šiaulių kolegijoje autotransporto inžinieriją, Šiaulių universitete baigė verslo ekonomikos bakalauro ir verslo vadybos magistro programas. Tai – jaunosios kartos politikas, LSDDP pirmininko pavaduotojas, kurio politinė karjera taip pat visada koncentravosi Šiauliuose. 2006–2009 m. jis buvo Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS) Šiaulių skyriaus pirmininkas. 2007–2008 m. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys, ūkio ir plėtros komiteto narys. 2008-2012 m. Seimo narys. Geidžiamiausiu Seimo jaunikiu kadaise pramintas A. Šedžius augina keturis vaikus. A. Šedžius sėkmingas verslininkas ir ūkininkas. Per savo profesinį gyvenimą jis pats užsiimė verslu ir efektyviai vadovavo verslo įmonėms, daugiausia transporto remonto, krovinių pervežimo, autotransporto techninio aptarnavimo, nekilnojamo turto vystymo srityse. Beveik dešimtmetį sėkmingai vystė individualią veiklą „Tarptautinis prekių eksportas“ Didžiojoje Britanijoje, taip pat tarptautinius verslo projektus Baltarusijoje ir Rusijoje.
Nr. 13 Algimantas Matulevičius – Lietuvos politikos mohikanas, vienas iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos įkūrėjų
Pašilaičių apygarda
Lietuvos politikos mohikanas, ekonomikos mokslų daktaras, aktyviai dalyvavęs atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę ir jos ekonominį savarankiškumą. Apie tai byloja archyvuose esantys jo straipsniai, vieši pasisakymai. Vyriausybės ministras 1992–1993 metais, Seimo narys 2000–2008 metais. Daugiausia specializavosi saugumo, ekonomikos ir antikorupcijos srityse, buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Vėliau išliko aktyvus visuomenininkas, įkūrė pilietinį judėjimą ,,Tautos ateities forumas“.
Daugelis nežino, bet Algimantas Matulevičius turi labai daug vertingos patirties privačiame versle. 1989 m. buvo vienas iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos įkūrėjų, buvo jos prezidentas, šiuo metu – Garbės prezidentas, aktyviai dalyvauja jos veikloje. Per savo karjerą įsteigė tris bendras įmones su Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Vengrijos partneriais, buvo jų valdybos pirmininku. 2016 m. su Švedijos verslo atstovais įkūrė Skaidraus verslo institutą. Vadovavo įmonėms „Žalgiris – Atlantic“, „Algarvė“, ”Alternatyvios energijos sistemos”, dabar vadovauja įmonei „Mano inovacija“. Sukūrė ,,Skaidrumo sistemos koncepciją“, kurią dabar plėtoja ir bando pritaikyti praktikoje kovojant prieš korupciją bei šešėlinę ekonomiką.
Nr. 14 Inga Molevaitė – savanorė ir visuomenininkė iš Jurbarko
Karšuvos apygarda
Viena iš jauniausių partijos politikių. Nuo 2019 m. ji – Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narė. Prieš tai dirbo probacijos tarnyboje, iš pradžių kaip pareigūnė, visuomenininkė, savanorė, vėliau – Ikiteisminių tyrimų profesinės sąjungos Kauno apygardos probacijos tarnybos pareigūnų pirmininkė. Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje yra baigusi teisės studijas.
Inga augina 11 metų sūnų Deiminą. Jos pomėgiai – fotografija, sportas, savanorystė, prevencinis darbas su jaunimui, gyvūnai. Ji yra aktyvi savanorė ir visuomenininkė: sukūrė, įgyvendino ir dalyvavo daugybėje socialinių projektų: „Galiu gyvent kitaip” – skirtas nuteistiesiems, sukurtas bendradarbiaujant su sportininkų bendruomene. „Už tai, kad Gerdutė girdėtų” – maratonas, kurio startinis mokestis skirtas surinkti lėšas klausos aparatui 3 metukų mergaitei. „Mano kitokios Kalėdos” – skirtas smurtą patiriančioms moterims. „Pamatykime Vilniaus eglutę kartu” – akcija, skirta 50 vaikų iš socialinę atskirtį patiriančių šeimų. „Augintinis” – akcija, skirta surinkti maisto davinius beglobiams gyvūnams ir perduoti globos įstaigoms.
Nr. 15 Kęstutis Tubis – patyręs komisaras, buvęs Anykščių meras
Deltuvos šiaurinė apygarda
Gimė tremtyje, Krasnojarsko krašte 1960 m. Į Lietuvą su tėvais grįžo 1962 m. Kaip tremtinių vaikas, negalėdamas įstoti į aukštąją mokyklą Lietuvoje, 1981–1985 m. jis studijavo Gorkio (dabar – Nižnij Novgorodas, Rusija) vidaus reikalų ministerijos aukštojoje mokykloje, kur įgijo teisininko aukštąjį išsilavinimą. Po mokslų grįžęs į Lietuvą, 1985–1987 m. jis buvo Panevėžio miesto vidaus reikalų skyriaus operatyvinis įgaliotinis, 1987–1991 m. dirbo poskyrio viršininko pavaduotoju, viršininku. 1991–1996 m. K. Tubis dirbo Panevėžio miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus komisaru, 1996–1997 m. Šiaulių miesto vyriausiajame policijos komisariate vadovavo Kriminalinės policijos skyriui. 1997–1998 m. Anykščių raj. policijos komisariato viršininkas. Nuo 1999 m. K. Tubis buvo paskirtas Policijos departamento prie VRM Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresniuoju komisaru (vadovu), vėliau ėjo Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo pareigas, buvo Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos viršininku. Pirmuosiuose tiesioginiuose merų rinkimuose K. Tubis buvo išrinktas Anykščių rajono meru. Tai – žmogus, kuris išklausydavo kiekvieną ir stengėsi padėti.
Nr. 16 Ritas Vaiginas – ekonomistas atsidavęs futbolui, Lietuvos čempionas
Sėlos vakarinė apygarda
Nors VU studijavo ekonomiką, tačiau gyvenimą skyrė futbolui. R. Vaiginas per profesinę karjerą daugiausia dirbo statybos, remonto ir elektrotechnikos srityje: Vilniaus miesto Statybos ir remonto treste, valstybinėje ir privačioje gamybinio technologinio komplektavimo įmonėje, privačioje didmeninės prekybos bendrovėje „Ritvila”. 1982–1993 m. žaidė futbolą Lietuvos futbolo aukščiausiojoje lygoje – Vilniaus „Pažangos”, „SRT” ir „Geležinio Vilko” komandose. 1982 ir 1988 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu, 1987 m. – sidabro medalių, 1984 ir 1985 m. – bronzos medalių, 1982, 1984, 1987 m. – Lietuvos futbolo taurės laimėtoju. 1995 m. įkūrė Vilniaus futbolo senjorų klubą, su juo 1997 m. tapo Europos dirbančiųjų futbolo čempionato nugalėtoju, 1998, 1999, 2002, 2003 m. – Lietuvos senjorų futbolo čempionato nugalėtoju. Nuo 2001 m. vasario 23 d. išrinktas Vilniaus apskrities futbolo federacijos prezidentu, atsakingas už futbolo plėtrą Vilniaus apskrityje. Nuo 2001 m. birželio mėn. – Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto narys.
Nr. 17. Valdas Tutkus – generolas leitenantas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas
Žirmūnų apygarda
Gimė ir užaugo Vilniuje, dabartinėje Žirmūnų rinkiminėje apygardoje. Čia baigė vidurinę mokyklą, gyveno ir grįžęs po tarnybos kariuomenėje. Ir šiandien nemažai Žirmūnų gyventojų vis dar pažįsta ir prisimena V. Tutkų. 1991–1992 m. – V. Tutkus buvo Krašto apsaugos departamento Mokomojo junginio vado pavaduotojas, MPB „Geležinis vilkas“ vado pavaduotojas-štabo viršininkas. 1992–1993 m. – Krašto apsaugos ministerijos Jungtinio štabo viršininkas. Nuo 1994 m. liepos 21 d. – Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas-kariuomenės vado pirmasis pavaduotojas. 1995–1996 m. studijavo NATO gynybos koledže Romoje. 1996–1999 m. – Lietuvos kariuomenės vado pavaduotojas. 1999–2001 m. – Lietuvos Respublikos karinis atstovas prie NATO ir Europos Sąjungos. 2001–2004 m. – Lietuvos kariuomenės lauko (sausumos) pajėgų vadas. 2004–2009 m. – Lietuvos kariuomenės vadas. 2010–2014 m. – Transporto ir logistikos bendrovės „Hoptrans“ antrinės įmonės UAB „Hoptrans Projects“ plėtros direktorius, generalinis direktorius. 2014–2015 m. – Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius. Būdamas Lietuvos kariuomenės vadu daugiausia dėmesio skyrė eiliniam kariui. Siekė užtikrinti deramas karių tarnybos ir gyvenimo sąlygas, socialines garantijas.
Nr. 18. Zenonas Vaigauskas – fizikas, filosofas, ilgametis VRK vadovas
Senamiesčio – Žvėryno apygarda
Vyriausiajai rinkimų komisijai Z. Vaigauskas vadovavo 23 metus – 5 kadencijas. Taip pat dirbo stebėdamas rinkimus valstybėse, turinčiose šimtametes demokratinių rinkimų tradicijas, ir tose, kur demokratija dar tik bunda. Nuolat dalyvavo įvairių tarptautinių organizacijų rengiamose tarptautinėse konferencijose rinkimų klausimais, skaitė pranešimus. Europos tarptautinės rinkimų organizatorių asociacijos Direktorių valdybos buvęs narys, vadovas, šiuo metu Asociacijos garbės narys.
Pirmiaisias atkurtos Nepriklausomybės metais, Z. Vaigauskas pabaigė automatiką ir telemechaniką tuometiniame Vilniaus elektromechanikos technikume, kuriame pradėjo studijuoti būdamas vos penkiolikos, vėliau fiziką Vilniaus universitete ir trumpai studijavo filosofijos aspirantūroje Maskvoje. Dirbo Vilniaus radijo komponentų gamykloje, VU Fizikos fakultete moksliniu bendradarbiu. Vėliau 1991–1994 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos ir 1992–1993 m. Seimo Pirmininko einančio Prezidento pareigas sekretoriatuose konsultantu. 1993–1994 m. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje buvo vyresnysis referentas. 1992–1994 m. Vyriausiosios rinkimų komisijos, Prezidento rinkimų komisijos narys.
Nr. 19 Petras Narkevičius – panevėžietis, žemės ūkio viceministras
Nevėžio apygarda
Žemės ūkio viceministras P. Narkevičius – ilgametis Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis ir visuomenės veikėjas. 2012–2016 m. – Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, vėliau – pirmininkas. Iki tol 2008–2012 m. – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys, miesto ūkio komiteto pirmininkas, 2011–2012 m. – mero pavaduotojas.
Tuometiniame Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus statybininko profesiją. Per ilgametę darbo praktiką dirbo Panevėžio 5-osios profesinės mokyklos gamybinio mokymo meistru, „Panevėžio stiklo“ tiekimo skyriaus viršininku, veiklos direktoriumi, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių Panevėžio įmonės rinkodaros ir gamybos direktoriumi, „Panevėžio statybos tresto“ filialo „Darmesta“ direktoriumi, „Zarasų automobilių kelių“ direktoriumi, „Ignalinos statybos“ valdybos pirmininku, plėtros direktoriumi, generaliniu direktoriumi, „Aukštaitijos vandenų“ direktoriumi plėtrai. Užsiima labdaringa veikla, neabejingas vargingiau gyvenančiųjų bėdoms.
Nr. 20 Antanas Valys – buvęs Krašto apsaugos viceministras
Gargždų apygarda
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukaupė vertingos politinio pasitikėjimo tarnautojo patirties įstatymų leidžiamoje ir vykdomojoje valdžioje. Dirbo Seime padėjėju – sekretoriumi, Seimo Pirmininko patarėju ir sekretoriato vadovu 1992–1993 m. Prezidentūroje. A. Valys daugubę metų dirbo su Prezidentu Algirdu Brazausku, referentu 1998–2001 m. 2001–2002 m. Vyriausybėje buvo A. Brazausko, kaip Ministro Pirmininko, sekretoriato vadovas ir patarėjas ryšiams su Seimu (2005–2006 m.) 2002 m. A. Valys buvo išrinktas į Seimą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. 2003–2004 m, du kartus – krašto apsaugos viceministras (2006–2008 m. ir 2012 – 2016 m.). Šiuo metu Seimo nario patarėjas. Tobulinosi Suomijos Prezidentūroje, stažavosi Prancūzijos tarptautiniame valstybinių įstaigų institute, mokėsi Kanados ginkluotųjų pajėgų kalbų mokymo centre, dalyvavo tarptautinėse konferencijose ir seminaruose saugumo politikos klausimais.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDDP rinkiminės sąskaitos
