Posėdžiui pirmininkaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas pareikalavo, kad posėdyje ne tik nedalyvautų žiniasklaidos atstovai, bet ir pareiškė žinantis, kas iš politikų informaciją iš uždarų susitikimų perduoda spaudai, ir pareikalavo to nedaryti.
Darbo grupė siūlo, kad Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai.
Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai.
Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.
Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą.
Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.
Taip pat liktų veikti specializuotos akademijos.
Ministrė: „Nė vienas universitetas nebus uždaromas“
Taigi, pasak ministrės J.Petrauskienės, nė vienas Lietuvoje veikiantis universitetas nebūtų uždaromas, tačiau jie būtų jungiami. Taip pat ketinama perpus sumažinti studijų programų skaičių bei peržiūrėti finansavimą, kad bakalauro studijos taptų nemokamos, o dėstytojų algos padidėtų apie 30 proc.
„Universitetų skaičius tikriausiai nieko nelemia, svarbiausia, kad universitetai veiktų kokybiškai“, – sakė ministrė.
J.Petrauskienė tikino iš Seimo narių antradienį daug klausimų nesulaukusi.
Pasak jos, nekilo ir klausimas dėl Šiaulių bei Lietuvos edukologijos universitetų likimo, mat po reformos mokytojų rengimas būtų paliktas tiek Šiauliuose, tiek Kaune, tiek Vilniuje.
„Tai yra sutelkimas potencialo tiek Vilniuje, tiek Kaune. Taip pat numatant tinklines struktūra Šiauliuose ir Klaipėdoje. Nėra siekis sumažinti universitetų skaičiaus, čia yra siekis sutelkti potencialą siekiant turėti bent du tarptautiškai stiprius universitetus taip pat specializuotas aukštąsias mokyklas“, – teigė J.Petrauskienė.
R.Karbauskis: „Jungimasis – tik kitas žingsnis“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R.Karbauskis pabrėžė, kad kol kas apie universitetų jungimą išvis nekalbama.
„Yra kalbama apie nemokamą aukštąjį mokslą bakalauro studijose, apie studijų kokybę. Tai yra visi sprendimai, kurie mūsų aukštąjį mokslą padarytų konkurencingą. Tinklas pats – tai yra tiesiog apsisprendimas, kitas klausimas, kuris susijęs su finansavimu aukštųjų mokyklų“, – sakė jis.
Tie universitetai, kurie manys, kad nereikia ieškoti kelio optimizuoti savo veiklos, paprasčiausiai gali bankrutuoti, o mes labai nenorėtume, kad kuris nors universitetas bankrutuotų Lietuvoje, – sakė R.Karbauskis.
Pasak R.Karbauskio, darbo grupė pateikė tik matymą, kaip turėtų atrodyti optimalus tinklas, tačiau, pasak jo, dar antradienį diskusijoje premjeras pasakė, kad kai kas keisis ir prievartos jungtis nebus.
„Pati finansavimo tvarka ir akivaizdus studentų skaičiaus mažėjimas verčia ieškoti optimizavimosi kelių. Tie universitetai, kurie manys, kad nereikia ieškoti kelio optimizuoti savo veiklos, paprasčiausiai gali bankrutuoti, o mes labai nenorėtume, kad kuris nors universitetas bankrutuotų Lietuvoje“, – aiškino R.Karbauskis.
Dėstytojų mažės, bet likę uždirbs daugiau
Pasak ministrės, būtų keičiamas finansavimas, kai valstybė finansavimą teiktų pasirinktoms studijų programoms, o jų vertinimas esą nebebūtų toks, kaip dabar, kai vertinami tik popieriai. J.Petrauskienės teigimu, po reformos būtų realiai žiūrima, ar jose suteikiamas kokybiškas mokslas.
Premjeras Saulius Skvernelis taip pat nurodė, kad Vyriausybei nėra ypač svarbu, kuris universitetas su kuriuo nuspręs vienytis.
„Didelio skirtumo nėra. Mes išlaikome tik bendrą principą, kad nebūtų tikslo konkuruoti nei programomis, nei fakultetais Kaune ir Vilniuje. Vilniaus universitetas veikia Vilniuje, o Kauno universitetas – Kaune“, – aiškino jis.
Premjeras pripažino, kad po reformos universitetams gali tekti parduoti kai kuriuos pastatus, taip pat dalis dėstytojų gali netekti darbo.
„Tokias prielaidas mes galime daryti, nes infrastruktūros tikrai yra per daug, programų turime 1800, turime studijų krypčių, kur 23 aukštosios mokyklos ir 40 tų pačių programų, kur tarpusavyje konkuruojama“, – aiškino premjeras.
Pasak S.Skvernelio, Vyriausybė yra numačiusi aukštojo mokslo kokybės kėlimui keletą finansavimo šaltinių: 150 mln. eurų iš struktūrinės ES paramos fondų, iki 50 mln eurų sutvarkant infrastruktūrą ir apie 22 mln. dėstytojų algoms kelti.
E.Jovaiša: „Svarbiausia, kad neliks krepšelių“
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša žurnalistams sakė parengtam planui pritariantis.
Anot jo, juo išsprendžiama esminė problema – atsisakoma studentų krepšelio, privertusio aukštąsias mokyklas pataikauti studentams.
„Valstybė 1800 programų pakęsti negali. Valstybė tokio žemo apmokėjimo pakęsti negali. Tokio elgesio su lektoriais, asistentais, profesoriais, docentais. Reikia kelti atlyginimus, reikia sutelkti geriausius ir visą potencialą. Čia yra atsakymas“, – teigė E.Jovaiša.
Anot jo, visi norėtų, kad universitetų būtų mažiau, tačiau aukštosios mokyklos dėl to turi apsispręsti patys.
„Keisis sąlygos, keisis ir skaičius“, – sakė jis.
Tačiau, anot E.Jovaišos, kas su kuo turi jungtis, turi nutarti ne Vyriausybė, o patys universitetai ir rankų laužymo čia būti negali.
