Dar iki 2016-ųjų socialinės apsaugos ir darbo ministro pozicija nebuvo laikoma itin svarbia. Apie tai liudija faktas, kad aiškią lyderystę koalicijoje turėjusi LSDP toje kadencijoje pati šiai ministerijai nevadovavo ir buvo ją užleidusi Darbo partijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministre 2012-2016 m. dirbo Algimanta Pabedinskienė.
Tačiau po palyginti nesėkmingų 2016 m. socialdemokratai lyg atsibudo ir tvirtino, kad viena iš priežasčių, kodėl prarado rinkėjų pasitikėjimą buvo būtent Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakomybių perleidimas kitiems.
Todėl pradėję derybas dėl valdančiosios koalicijos su LVŽS 2016 m. spalį jie šią ministeriją laikė kertine.
Apie tai, kad negavus socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelio socialdemokratams galbūt apskritai reiktų likti opozicijoje tuomet kalbėjo ir dabar Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) vadovaujantis Gediminas Kirkilas. Taip pat mąstė ir ilgametis socialdemokratas Aloyzas Sakalas.
„Valstiečiai“ tuomet nesipriešino. Pirminiame koalicijos plane buvo sutarta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro ieškos LSDP. Tačiau likus dienai iki koalicijos sutarties pasirašymo viskas apsivertė aukštyn kojom. LSDP socialinės apsaugos ministro portfelį išmainė į Ūkio ministeriją. LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas pripažįsta, kad šis sprendimas buvo pirmas žingsnis link partijos frakcijos Seime skilimo.
„Tai tapo simboliu nenoro daryti išvadas ir keistis. Buvo labai aišku, kad LSDP nesėkmės yra susijusios su tuo, kad mes atsisakėme tų politikos sričių kontrolės ir idėjų generavimo, realizavimo, kurios yra kertinės socialdemokratams – socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga ir kultūra“, – dabar praeitį vertina LSDP pirmininkas.
Išmainė paskutinę minutę
Kodėl socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo pakeista į ūkio, iki šiol sklando skirtingos versijos. 2016 m. LSDP pirmininku buvęs premjeras Algirdas Butkevičius vis dar tvirtina, kad pakeisti ministeriją buvo priverstas.
„Tada 2016 m., galiu pasakyti, socialinės apsaugos ir darbo ministro postas mums buvo numatytas. Nenorėjau aš tada, žinot, tokioj įtampoj garsinti, tačiau kandidatūra buvo pateikta G.Palucko partijos, bet paskirtas premjeras Saulius Skvernelis atėjo pas mane į kabinetą ir pasakė, kad jo negalima teikti, nes jo kandidatūra bus prezidentės atmesta dėl teistumo. Nebenorėjome, kad dar viena kandidatūra būtų atmesta, todėl šios ministerijos buvo atsisakyta ir pakeista į kitą. Tų niuansų viešai tada niekas nežinojo. Dar svarstytos Algirdo Syso ir Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūros, bet jie abu eiti pareigas atsisakė“, – pasakojo A.Butkevičius.
Nebenorėjome, kad dar viena kandidatūra būtų atmesta, todėl šios ministerijos buvo atsisakyta ir pakeista į kitą. Tų niuansų viešai tada niekas nežinojo.
Tačiau G.Paluckas sako, kad apie pavardes tada niekas nekalbėjo. Pasak jo, A.Butkevičius išmainyti ministeriją slaptame susitikime su LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu nutarė išduodamas savo partiją.
Galima svarstyti, kad buvo dar vienas faktorius, rūpėjęs A.Butkevičiui. 2016 m. pabaigoje jis jau buvo priėmęs sprendimą LSDP pirmininko posto nebesiekti. Galbūt jis svarstė, kad į nacionalinę politiką iš Jonavos perėjęs ir ūkio ministru paskirtas Mindaugas Sinkevičius turės daugiau šansų laimėti LSDP pirmininko rinkimus prieš G.Palucką.
A.Butkevičius viešai paramos M.Sinkevičiui nereiškė, tačiau su G.Palucku jau buvo gerokai apsipykęs, nes pastarasis manė, kad LSDP apskritai turėtų likti opozicijoje. Konfliktą tarp LSDP pirmininkų dar pagilino skubus ir netikėtas sprendimas „valstiečiams“ atiduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
G.Paluckas, priėmus šį sprendimą, buvo vienas iš aštriausiai A.Butkevičių kritikavusių partijos kolegų. Jis kartu su LSDP derybų grupės nariais Andriumi Palioniu, Juliumi Sabatausku ir Algirdu Sysu ir G.Paluckas išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad A.Butkevičius ir Irena Šiaulienė nesilaikė partijos valdybos nutarimo, kad socialdemokratai turi reikalauti ketvirtos ministerijos, o nepavykus to pasiekti atsisakyti Užsienio reikalų ministerijos kuravimo, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Manyčiau, kad su tokiom išsiderėtom pozicijom geriau likti socdemams opozicijoje.
A.Palionis derybose dėl koalicijos dalyvavo ir 2016-aisiais, ir dabar. Ir jo nuomonė liko ta pati – be socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelio dalyvauti koalicijoje su „valstiečiais“ nėra prasmės.
„Manyčiau, kad su tokiom išsiderėtom pozicijom geriau likti socdemams opozicijoje. Jeigu mes norėjome atstovauti kairei, tai turėjome būtinai pasilikti Socialinių reikalų ir darbo ministeriją. (…) Net ne tame esmė, kokia ministerija, kur pasikeis, bet, jei skirstomės pagal kvotas, tai socdemai neišsikovojo nei ministerijų, nei komitetų, kurie priklausytų pagal kvotas. Mums keturios ministerijos priklausytų. Komitetai irgi ne trys priklausytų. Plius, jei susitari, kad kieno ministras, to ir viceministrai, tai ką socdemai?“ – retoriškai 2016-aisiais klausė jis.
Dabar A.Palionis ne mažiau kategoriškas: „Mano pozicija nesutikt su tokiu pasiūlymu, jeigu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atiteks „valstiečiams“. (…) Dėl visų vertybinių siūlymų, kuriuos praėjusią savaitę priėmė prezidiumas, ten irgi praktiškai į nieką neatsižvelgta. Mano nuomone, įvertinus tai, kad neatsižvelgė, ką siūlė prezidiumas, ir dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevertėtų pasirašyti.“
Maino į V.Pranckiečio kėdę?
„Valstiečiai“ nusileisti, regis, neketina. Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis tiesmukai pasakė, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras bus „valstiečių“. Jei LSDDP tai nepatinka, jis svarstysiąs mažumos Vyriausybės variantą.
Ir vėl – konkreti analogija su 2016-aisiais. Tuomet iš LSDP išgirdęs, kad jie nori keturių, o ne trijų ministerijų, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis atšovė: tada rasime kitus koalicijos partnerius.
Ir tada, ir dabar „kirkilininkams“ pasitraukus, „valstiečiams“ nebūtų lengva. Tąkart kompromisas rastas vietoj socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įbrukus ūkio ministro portfelį. O ką šįkart LSDDP gali pasiūlyti „valstiečiai“? Siūlo Seimo pirmininko postą.
Bėda ta, kad G.Kirkilo šiuo postu gali nepavykti suvilioti. Ir vėlgi – dėl patirties 2016-aisiais. Tuomet derantis dėl koalicijos postas buvo rastas LSDP pirmininkui A.Butkevičiui. Jam pažadėtos Seimo vicepirmininko pareigos. Tačiau atėjus laikui balsuoti, A.Butkevičius išrinktas nebuvo. Iki šiol nežinia, kas nutarė A.Butkevičiui pakišti koją, tačiau rinkimų naktį ir LSDP ir LVŽS tai buvo nemaloni staigmena. Buvo ketinama A.Butkevičiaus kandidatūrą teikti pakartotinai ir muilinta, kad jis neišrinktas netyčia, tačiau antrą kartą tuomečiam LSDP vadovui užimti Seimo vicepirmininko poziciją niekas nebepasiūlė.
Todėl dabar, girdėdamas kalbas, kad ne visi „valstiečiai“ pasiryžę versti iš Seimo pirmininko posto Viktorą Pranckietį, G.Kirkilas gali nesusivilioti pasiūlymu ir likti kategoriškas reikalaudamas socialinės apsaugos ir darbo ministro posto ir nieko kita.
LVŽS laikosi frakcijos nubrėžtos raudonos linijos
LVŽS derybų dėl koalicijos narys Tomas Tomilinas 15min patvirtino, kad akivaizdu, jog daugiausia ginčų kyla dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kodėl ji tokia svarbi?
Tas pavydas suprantamas ir aš jį gerbiu, bet ką tai turi bendra su mūsų 2016 m. gautu mandatu?
„Galima daryti tokią išvadą, kad šis postas tapo kertiniu. Labai džiaugiuosi, kad jis tapo toks svarbus, nes iš esmės tik mums pradėjus vadovauti ministerijai pasimatė tikroji ambicinga socialinė politika. Dabar jau visi nori skinti tuos vaisius“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, dabar svarbiausiomis laikomos dvi ministerijos – finansų ir socialinės apsaugos ir darbo, kurios viena be kitos negali: „Čia yra svarbiausios ministerijos, kalbant apie mūsų didžiausią iššūkį – tai yra skurdą ir nelygybę. (…) Aš gerbiu LSDDP ambiciją, anksčiau ta ministerija buvo paskutinė, kurios niekas nenorėjo, nes vis tiek ten „palaida bala, ten nieko negalima sutvarkyti“, tai dabar visi pajuto, kad čia yra kokybiškai kita situacija ir mes tai pademonstravome: visos reformos vykdomos, ambicingos, daug daroma. Tas pavydas suprantamas ir aš jį gerbiu, bet ką tai turi bendra su mūsų 2016 m. gautu mandatu?“.
Tiesa, 2016-aisiais LVŽS taip negalvojo. Esminėmis tada partija laikė Švietimo ir mokslo, Sveikatos, Kultūros ministerijas. Ūkio ministeriją planavo jungti su Energetikos.
Ministerijos, kokios jos bebūtų, bus išnaudojamos taktiniais rinkimų sumetimais – kur daugiau viešumo, kur daugiau galima pinigų padalinti.
Dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tapo svarbiausia. T.Tomilinas neslepia, kad frakcija yra derybininkams nubrėžusi raudoną liniją šios ministerijos niekam neatiduoti.
„Faktas, kad visi nori tos ministerijos ir visi mato, kad artėjant rinkimams bus aiškūs rezultatai. (…) Tai, kur mes turime aiškų progresą, nėra labai logiška užleisti net ir turint omeny tuos pačius rinkimus. Mes turime labai aiškiai rinkėjui nunešti žinutę, kad čia mes padarėme proveržį ir jis greitai gali būti paverstas objektyviais statistiniais skaičiais. Todėl kodėl turėtume užleisti iniciatyvą partiją, kuri, su visa pagarba, bet neturi palaikymo visuomenės?“ – klausia T.Tomilinas.
G.Paluckas: tikisi girtis dalijantys pinigus
LSDP pirmininkas G.Paluckas tikina, kad T.Tomilino citata labai atvira. Esą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dabar visiems parūpo tik dėl to, kad žiūrima primityviai – esą tie, kas turės šį ministrą, turės ir daugiau progų girtis pagerinę gyvenimą Lietuvos žmonėms.
„Šiuo laikotarpiu ir šiam kontekste aš nemanau, kad tas postų dalijimasis audringas ar pokiliminis apskritai turės kažkokią reikšmę. Mes skaičiuojame paskutinius 12 mėnesių valdančiųjų. Nekalbama apie Vyriausybės programos keitimą, todėl panašu, kad bus einama rinkimų metais tais pačiais bėgiais. Ministerijos, kokios jos bebūtų, bus išnaudojamos taktiniais rinkimų sumetimais – kur daugiau viešumo, kur daugiau galima pinigų padalinti, bet ne spręsti kažkokias fundamentalias visuomenės problemas“, – komentavo LSDP pirmininkas.
Vis dėlto, pasak jo, tie, kas kovoja dėl „vaiko pinigus“ ir pensijas didinsiančios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nebūtinai bus nugalėtojai. „Visuomenė nėra niekam skolinga nei už „vaiko pinigus“, nei už pensijas. Tai yra ekonomikos augimo vaisius ir visų žmonių sunešti mokesčiai. Jei kažkas tikėjosi, kad ponui bučiuos ranką už 20, 30 ar 50 eurų, tai jau šių metų rinkimuose visuomenė parodė, kad taip nevyksta“, – akcentavo LSDP pirmininkas.
