Socialdemokratai gavo gana stiprų smūgį
Negalima sakyti, kad tokie rinkimų rezultatai visai netikėti, LRT RADIJUI sako Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Anot jos, tikrai buvo galima prognozuoti kai kurių partijų saulėlydį: „Tai galima buvo prognozuoti net po savivaldybių rinkimų – kalbu apie Darbo partiją. Šiek tiek netikėta, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ surinko daugiau balsų nei Darbo partija. Panašu, kad jie gaus tuo penkis mandatus.“
Kaip staigmeną politologė vertina stiprų pirmąjį dvejetą. „Tai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Akcentuočiau itin gerą LVŽS pasirodymą vienmandatėse, ne tik daugiamandatėse apygardose. Jų kandidatai daug kur yra pirmi arba antri, tai sudarys stiprią konkurenciją TS-LKD“, – aiškina pašnekovė.
Pasak R.Urbonaitės, antrajame rinkimų ture TS-LKD turės itin daug iššūkių: „Man kyla klausimas, kaip konservatoriams pavyksta balansuoti, juk daugeliui rinkėjų jie nėra antrasis pasirinkimas. Dauguma kaip antrąjį pasirinkimą renkasi LVŽS. Tai bus rimtas iššūkis, dabar yra per 40 vienmandačių, kuriose į antrąjį turą pateko tiek valstiečiai ir žalieji, tiek konservatoriai.“
Politologės teigimu, toks Lietuvos socialdemokratų partijos kritimas gana stiprus smūgis – socialdemokratams užsidegė raudonas signalas. Be to, pasitvirtino sena taisyklė, kad TS-LKD visada gauna daugiau balsų, nei rodo reitingai.
Visos valdančiosios partijos patyrė akivaizdų nuosmukį
Ramūnas Vilpišauskas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, teigia pritariantis TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio nuomonei, kad rinkimų rezultatai rodo valdančiųjų fiasko.
Anot pašnekovo, visos valdančiosios partijos patyrė akivaizdų nuosmukį: „Per praėjusius Seimo rinkimus Darbo partija, suskaičiavus balsus daugiamandatėse apygardose, buvo pirmoje vietoje. Dabar ji net nepatenka į Seimą, nebent bus išrinkti keli vienmandatininkai.“
Kitas įdomus dalykas, pasak R.Vilpišausko, – socialdemokratų nesugebėjimas išnaudoti ekonomikos augimo Lietuvoje. „Žinoma, A.Butkevičiaus žodžiuose yra tiesos. Rinkėjų akyse jie veikiausiai buvo kalti dėl visko, kas blogo įvyko su valdančiąja koalicija. Taip pat ir už savo koalicijos partnerių skandalus“, – aiškina politologas.
R.Vilpišauskas tvirtina, kad ekonomika per pastaruosius ketverius metus tikrai sparčiai augo. Tai reiškia, kad socialdemokratai neturėjo aiškaus ryšio su savo rinkėjais, nesuvokė socialinių realijų, kas yra dar vienas paaiškinimas, kodėl taip krito jų populiarumas.
Pašnekovo nuomone, situacijai įtakos galėjo turėti ir ne itin aktyvus rinkėjų dalyvavimas: „Visgi nebuvo peržengta 50 proc. rinkėjų aktyvumo riba. Veikiausiai valdančiųjų, ypač socialdemokratų, rinkėjai tiesiog nusprendė nesivarginti dalyvauti rinkimuose.“
Anot R. Urbonaitės, būtina atkreipti dėmesį, kad balsavimo aktyvumas nėra stipriai pakitęs: „Negalima sakyti, kad jis drastiškai krito. Bet kokiu atveju visada buvo kalbama, kad nedidelis aktyvumas paprastai palankesnis TS-LKD, kurių rinkėjas lojalus. Lygiai taip pat LLRA-KŠS – kuo mažesnis aktyvumas, tuo galimybės geresnės, nes jiems pavyksta mobilizuoti rinkėją.“
Politologė priduria – kai aktyvumas nedidelis, didžiausias klausimas – kam pavyks labiau mobilizuoti rinkėją. Jos nuomone, šį kartą tai pavyko ir liberalams, nes pasitvirtino nuostata, kad liberalų rinkėjai yra pilietiški.
„Nors rinkėjai ir skaudžiai nusivylė partija, bet jų pilietiškumas suveikė ir, veikiausiai, jie vis dėlto atėjo prie balsadėžių. Kas apskritai atėjo balsuoti, galiausiai turbūt pasirinko LRLS, nes tiesiog nebuvo ką rinktis, nebuvo alternatyvos“, – sako R.Urbonaitė.
Formuojant koaliciją galimi du scenarijai
Anot R.Vilpišausko, bene labiausiai nustebino LVŽS rezultatai. „Jų pasirodymas bent mane ir ne vieną mano kolegą nustebino. Nebuvo tikėtasi, kad jie taip gerai pasirodys vienmandatėse apygardose. Manau, daugiamandatėje apygardoje TS-LKD netrukus LVŽS vis dėlto aplenks, baigus skaičiuoti visus balsus Vilniuje. Čia tam tikras simbolinis pirmavimas greičiausiai atiteks konservatoriams. Veikiausiai dar šiek tiek išaugs ir liberalų balsų skaičius“, – svarsto politologas.
Jo įsitikinimu, didžioji intriga – antrasis rinkimų turas ir tai, kaip jame seksis TS-LKD ir LVŽS. „Kol kas nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima įvertinti, kur jų kandidatai kovos tarpusavyje, kur – su kitomis partijomis“, – akcentuoja R.Vilpišauskas.
Be to, svarbus ir kitas klausimas – ar šių dviejų partijų turimų vietų Seime užteks tam, kad jos galėtų turėti 71 parlamentarą, t. y. daugumą.
„Galbūt jie galėtų formuoti valdančiąją koaliciją tik tarpusavyje, be kitų partnerių. Tai kol kas nėra aišku, bet greičiausiai konservatoriai mėgins įtraukti liberalus į diskusijas dėl naujos koalicijos. Manau, taip jie galėtų padidinti savo derybinę galią, kalbėdamiesi su LVŽS“, – tvirtina R.Vilpišauskas.
Formuojant koaliciją, pasak profesoriaus, galimi du scenarijai. Pirmas, labiau tikėtinas, – koalicijos pagrindą sudarys konservatoriai ir LVŽS.
„Prie šios koalicijos galbūt prisijungs Liberalų sąjūdis. Jiems, žinoma, bus labai sudėtinga suderinti programines nuostatas, sutarti dėl būsimų veiksmų, dėl vyriausybės programos. Galbūt dar kažkas iš vienmandatininkų prisijungs prie tokios koalicijos“, – svarsto R.Vilpišauskas.
Jo teigimu, antras galimas scenarijus – socialdemokratų ir valstiečių bei žaliųjų formuojama koalicija. Tačiau tokia koalicija mažiau tikėtina dėl anksčiau LVŽS išreikštos pozicijos: „Valstiečių ir žaliųjų sąjunga labai smarkiai akcentavo ir dabar tebekalba apie permainų poreikį. Bus gana keista, jeigu jie vis dėlto nuspręs tartis su socialdemokratais. Pastariesiems veikiausiai bus naudingiau būti pagrindine opozicijos partija ir iš karto po rinkimų pradėti galvoti apie dar kitus Seimo rinkimus, kad jie apskritai nesusilpnėtų ir kad jų neištiktų Darbo partijos likimas“, – teigia R.Vilpišauskas.
Bendra vyriausybės programa tikrai negims lengvai
LVŽS, kuri save įvardija kaip centristinę jėgą, vadovai sakė esantys atviri dėl koalicijos kalbėtis tiek su dešiniaisiais, tiek su kairiaisiais, bet pabrėžė, kad susitarimai galimi tik po antrojo rinkimų turo spalio 23 d. Beje, R.Karbauskis sakė, kad LVŽS po antrojo turo tikisi užimti centrinę poziciją derybose dėl profesionalų vyriausybės, kurioje partinė priklausomybė nebūtų svarbiausias veiksnys.
R.Urbonaitė, paklausta, ar užteks tokių profesionalų, pastebi, kad, žiūrint į tai, kas yra partijos sąraše ir kokie profesionalai rengė programą, profesionalumo kriterijus kelia abejonių. Kita vertus, kol kas labai lengva užimti centristinę poziciją, nes tada galima judėti tiek į vieną, tiek į kitą pusę ir panašu, kad to ir buvo siekiama.
„Ypač buvo siekiama patraukti ir nusivylusį rinkėją, nebepasitikintį politikais, į sąrašą įtraukus daug nepartinių žmonių. Tas nepartiškumas dabar gali tapti rimtu iššūkiu – ponas Vilpišauskas minėjo ir programų suderinamumo klausimą tarp liberalų ir valstiečių. Bet, vertinant pagal ekonominį pjūvį, gali būti ne taip jau lengva suderinti ir valstiečių, ir konservatorių programas“, – pastebi politologė.
Todėl, pabrėžia ji, iššūkių bus labai daug, o bendra vyriausybės programa tikrai negims labai lengvai, jau nekalbant apie pačią koaliciją.
„Žinoma, dar klausimas, kaip į galimą liberalų įtraukimą žiūrės valstiečiai ir žalieji, nes jie gali tai vertinti kaip daugiau svorio suteikianti elementą Tėvynės sąjungai. Tada jie gali imti dominuoti koalicijoje, nes ateitų jau ne su savo broliu dvyniu, bet su tuo, kuris labai sustiprintų Tėvynės sąjungos pozicijas. O tada jau iššūkis kiltų būtent LVŽS. Taigi žiūrėsime, bet panašu, kad bent jau pagrindinė ašis, kuri sudarys koaliciją, bus TS-LKD ir LVŽS“, – svarsto R.Urbonaitė.
Rinkėjų lūkesčiai turėtų būti gana santūrūs
Ne vienas partijų lyderis sakė, kad žmonės pasisakė už pokyčius ir naujoves, bet R.Vilpišauskas mano, kad pokyčiai tikrai nebus tokie reikšmingi, kaip juos pateikė konkuravusių ir dabar pirmaujančių partijų atstovai ir vadovai.
„Manau, kad pokyčiai neišvengiamai turės būti derinami koalicijoje, kai kuriais atvejais – su prezidente, o visa tai greičiausiai eilinį kartą nuvils nemažai rinkėjų. Kokie ir kokiose srityse pokyčiai labiausiai tikėtini, mes galėsime prognozuoti tik prasidėjus konkrečioms deryboms, kurios bus tikrai sudėtingos, dėl naujosios valdančiosios daugumos vyriausybės programos“, – teigia R.Vilpišauskas.
Taigi, pastebi jis, kol kas apskritai sudėtinga kalbėti: „Yra klausimų (ypač socialinės temos, vertybiniai klausimai, šeimos politika), kuriais TS-LKD ir LVŽS, atrodo, galėtų nesunkiai sutarti. Bet yra daug klausimų, įskaitant ir ekonominę politiką (o jei dar prijungsime liberalus), dėl kurių skirtumai dar labiau padidės.“
Politologas įsitikinęs, kad derybos bus nelengvos ir, jei pati vyriausybės programa bus kompromisinė, tai mažins laukiamų pokyčių tikimybę. „Politikai, ypač tie, kurie ateina iš opozicijos, visada linkę sureikšminti savo siūlymus. Gali būti, kad kažkas keisis, žinoma, norėtųsi, kad keistųsi į gera visiems rinkėjams, bet lūkesčiai turėtų būti gana santūrūs“, – mano R.Vilpišauskas.
