Ketvirtadienį valdančiąją koaliciją buriančios partijos baigė derybas dėl koalicijos sutarties ir vakare paviešino jos projektą. Jį perskaityti galite čia.
Tiesa, sutartyje kol kas nėra kalbama apie atsakomybių pasidalijimą ir postus, todėl toli gražu negalima teigti, kad derybos dėl valdančiosios koalicijos yra pabaigtos ir visi klausimai išspręsti. Visgi politologų tvirtinimu, ligšiolinė derybų eiga verčia manyti, kad didelių konfliktų tarp partijų nekils ir dalijantis postus.
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius 15min teigė esąs nustebintas, kad koalicijos sutartyje tiek daug vietos skirta vertybiniams principams.
„Toks koalicijos susitarimas Lietuvos politikos tradicijų kontekste atrodo gana naujas, kadangi daugiau susitelkta į vertybinius aspektus ir tai atsispindi net ir kalboje. Tai mažiausiai biurokratiškas dokumentas iš visų man matytų panašių koalicijos susitarimų. Net ir kalba labiau žmonių nei politikų, kas yra netikėta. Skamba šviežiai“, – sakė jis.
Visgi V.Valentinavičiui kyla klausimų, kiek toks susitarimas veiks realybėje.
„Iškart matau pavojų, kad toks pakylėtas dokumentas užkelia lūkesčius daugeliu aspektų – dėl skaidrumo, politinės kultūros, ir tada kyla klausimas, kaip pavyks tuos lūkesčius patenkinti ir išlaikyti tokį pakankamai aukštą pasirinktą toną“, – teigė politologas.
Skamba šviežiai.
Pirmą kartą – įsipareigojimas būti atviriems
V.Valentinavičius tikina, kad nauja ir unikalu šioje koalicijos sutartyje numatyti įsipareigojimai būti atviriems žiniasklaidai.
„Ginsime ir stiprinsime konstitucines žiniasklaidos teises gauti ir skleisti informaciją. Demokratijos kokybei svarbi stipri ir nepriklausoma žiniasklaida, kuriai sudarysime sąlygas rinkti ir skleisti informaciją, atversime kuo daugiau valstybės valdomų duomenų, o žurnalistų nepersekiosime ir nemenkinsime jų reputacijos už valdžios kritiką“, – rašoma sutarties projekte.
Anot V.Valentinavičiaus, tokį įsipareigojimą greičiausiai nulėmė dabartinės valdžios elgesys ir būsimos koalicijos noras parodyti, kad jie bus kitokie.
„Šio punkto dabartiniai valdantieji prisiprašė su savo požiūriu į žiniasklaidą, tai, manau, čia paprastas politinis išskaičiavimas parodyti, kad būsime kitokie. Kol ta tema karšta, tas dalykas įtrauktas ir, taip, tai pirmas kartas, kai koalicijos sutartyje santykiai su žiniasklaida įtraukti“, – sakė jis.
Kita vertus, V.Valentinavičius mano, kad tokie įsipareigojimai gali ateityje atsisukti prieš valdančiuosius, nes iš jų ir galės būti reikalaujama numatytų vertybių griežtai laikytis.
„Jeigu kas nors pakryps ne taip, tai tie įsipareigojimai bus primenami. Gal tai bus ir drausminanti priemonė koalicijos nariams“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis tvirtino, kad punktą apie atvirumą įtraukti valdančiuosius verčia realybė.
„Man atrodo, tai normalu, nes gyvename informacinės visuomenės laiku ir informaciniai srautai, žiniasklaidos priemonių įtaka yra reikšminga. Reikia su tuo atidžiai dirbti ir sudaryti ypač skaidrias sąlygas“, – sakė jis.
Labiausiai L.Bielinis sutartyje sako pasigedęs konkretesnių punktų apie švietimą, tačiau jis sako suprantantis, kad valdantieji greičiausiai pasiliko erdvės derėtis dėl nacionalinio susitarimo.
„Tie principai, kurie fiksuoti, kol kas yra pernelyg abstraktūs. Gal tai normalu, vėliau viskas konkrečiau bus? Kol kas nematau ašinio principo švietimo srityje“, – sakė politologas.
Skirtumai ir konfliktai – aiškūs
V.Valentinavičiaus nuomone, iš koalicijos sutarties projekto aiškiai matyti skirtys tarp valdančiąją daugumą buriančių partijų ir aiškiai išskirti klausimai, kuriais nesutariama.
Panašus punktas buvo nurodytas ir 2016-aisiais pasirašytoje koalicijos sutartyje tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Socialdemokratų partijos. Tuomet visa koalicijos sutartis susidėjo vos iš dvylikos punktų – daugumoje jų buvo kalbama apie postų pasidalijimą bei koalicijos veikimo principus, o ne konkrečius darbus.
Tačiau buvo sutarta nesutarti dėl vertybinių klausimų: asmenvardžių rašymo, šeimos apibrėžimo įtvirtinimo, partnerystės įteisinimo, žmogaus gyvybės nuo prasidėjimo momento apsaugos.
Ir dabar asmenvardžių rašyba ir partnerystės įteisinimo klausimai liko tarp tų punktų, dėl kurių koalicijos partneriai nesutaria.
Be to, čia atsirado ir viešųjų erdvių dekomunizacija, verslinė žvejyba, Registrų centro duomenų apie juridinius asmenis atvėrimas, Stambulo konvencija, kandidatavimo į Seimą amžiaus cenzo ankstinimas ir reprodukcinės sveikatos įstatymo priėmimas.
V.Valentinavičius tikino, kad tai įrodo, kad koaliciją buriančios partijos labai skiriasi, o kiekvienoje iš jų, ko gero, atsiras dar ir „disidentinių balsų“.
„Tokia koalicijos sutartis – tai dar ir bandymas rasti bendrą vardiklį ir užbėgti už akių konfliktams. Bandymas patenkinti visus“, – sakė jis.
L.Bielinio nuomone, koaliciją buriančios partijos gana racionaliai išsprendė problemas, dėl kurių nesusitaria, ir protingai pasielgė išskirdamos jas į atskirą dalį.
„Bet didžiąja dalimi aiškiai matome, kad yra sudėlioti bendri prioritetai“, – sakė jis.
Mažesniųjų koalicijos partnerių reikalavimai – išgirsti ir įrašyti raštu
Politologas V.Valentinavičius teigė, kad koalicijos sutartyje labai aiškiai sudėlioti Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos siekiai, todėl tikrai negalima teigti, kad didysis koalicijos partneris – Tėvynės sąjunga – jų nesiklausė ar neišgirdo.
„Be to, Tėvynės sąjungos rinkimų programa buvo pati aptakiausia ir universalesnio pobūdžio, atviresnė, o liberalų, ypač Laisvės partijos, jau tas ideologinis įpareigojantis požiūris siauresnis. Todėl tuos punktus jų labai lengva atskirti, kas iš kur atėjo, bet turbūt nesuklysime manydami, kad viešųjų erdvių dekomunizacija – Tėvynės sąjungos siekis“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
VDU profesoriaus L.Bielinio tvirtinimu, ko gero, dabar jau nebesvarbu, kuri partija kurį punktą įtraukė į koalicijos sutartį, nes laikas į koaliciją pradėti žiūrėti kaip į vienetą.
Labai daug konservatorių įtrauktų punktų iš konservatorių rinkimų programos nėra.
Visgi jis pripažino, kad mažųjų koalicijos partnerių programų punktai ryškiau pastebimi.
„Labai daug konservatorių įtrauktų punktų iš konservatorių rinkimų programos nėra. Mano galva, tai lankstumo ir tokio išmintingo požiūrio ženklas. Tokiu būdu koalicijos sutartyje lieka minimalus konflikto signalas“, – sakė jis.
L.Bielinis gyrė būsimą valdžią už tai, kad ji nesiėmė koalicijos sutartyje neigti visko, ką padarė dabartinė valdančioji dauguma, ir užtikrina tam tikrą tęstinumą.
„Nėra tokios ryškios kritikos. O tai reiškia, kad bus siekiama ne viską perbraukti ir išmesti ir daryti viską kitaip, o tiesiog tęsti darbus. Tai yra labai gerai, nes nematysime esminių griovimų ir pertvarkymų, kurie dažnai prasideda chaosu, o baigiasi niekuo“, – sakė L.Bielinis.
Jis tikino, kad kol kas valdančiosios koalicijos sudarymas vyksta darniai ir korektiškai. Tiesa, dar visko gali būti, kai kitą savaitę valdantiesiems teks pasidalinti postus ir gali būti asmeniškai nepatenkintų politikų su didelėmis ambicijomis.
„Derybų procesas parodė, kad galbūt šioje koalicijoje matysime korektišką ir kultūringą konfliktų sprendimą. Aš tikiuosi. Čia mano viltis. O kad yra skirtumai tarp politinių jėgų, yra pozityvus dalykas, nes valdančioji dauguma nebus vienos idėjos dominuojama mašina, o taps diskusijų erdve, kur reikės ieškoti sutarimo dėl pakankamai skirtingų politinių jėgų“, – kalbėjo VDU profesorius.
