Pasak jo, dabar teks gyventi pasikeitusiomis aplinkybėmis. Rusija spjauna į tarptautinę integraciją ir vis aiškiau rodo, kad nori dominuoti regione. O Lietuva tampa pasienio valstybe, kurioje geopolitinių įtampų svyravimai bus jaučiami itin aiškiai.
Lietuvai puikiai sekėsi
Tai, ką mes pasiekėme, įvyko dėl to, kad Rusija buvo silpna, – teigė G.Vitkus.
„Esu pratęs rašyti vadovėlius, todėl tribūnoje jaučiuosi kiek nejaukiai“, – projekto „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“ įvadinėje konferencijoje sakė G.Vitkus.
Pasak jo, Lietuva yra sėkmės valstybė. Mes gavome viską, ko norėjome.
Norėjome nepriklausomybės? Kad sovietinė kariuomenė išeitų? Norėjome tapti ES nariais? Norėjome tapti NATO nariais? Norėjome euro? Visa tai gavome.
„Lietuva puikiai išnaudojo susiklosčiusią tarptautinę situaciją, tačiau ji keičiasi. Rusija nenori integruotis į tarptautinę bendruomenę. Faktas, dėl kurio niekas nesiginčija, yra toks, kad Rusija nori plėsti savo įtakos sferą. Tai, ką mes pasiekėme, įvyko dėl to, kad Rusija buvo silpna ir Vakarų pasaulis norėjo mus priimti“, – teigė profesorius.
Europai reikia stiprėti
Ar jums patiktų pasaulis, kuriame neliktų JAV, ir kaip jame atrodytų Lietuva?
Pasak jo, pasaulis keičiasi, tačiau Europa ir toliau savo saugumą sieja su JAV. Šis požiūris turi keistis:
„Galime pamąstyti, ar mes esame pasiruošę prisitaikyti, jei Rusijos daromi pokyčiai paliestų visą pasaulį? Vienas iš tų pokyčių yra JAV politika. Kodėl 500 mln. europiečių prašo 350 mln. amerikiečių, kad juos apgintų nuo 150 mln. rusų?“
TAIP PAT SKAITYKITE: Žurnalistas Edmundas Jakilaitis: „Nepasitikėkite žiniasklaida“
G.Vitkaus manymu, JAV iššūkiu tampa Kinija, kuri pabrėžtinai didina įtampą. „Jeigu JAV dalyvavimas mūsų regione staiga sumažėtų, ar tai būtų gerai? Ar jums patiktų pasaulis, kuriame neliktų JAV ir kaip jame atrodytų Lietuva?“ – klausė profesorius.
Jis priminė, kad ES pirmą kartą parodė savo dantis ir Rusijai pritaikė sankcijas: „Net valstybės Rusijos Trojos arkliai tyliai joms pritarė. Ar tai nėra pavyzdys, kai Europos reikaluose nebedalyvauja amerikiečiai?“
Sėkmė gali apsvaiginti
Mūsų laukia įdomus dešimtmetis. Mes norim ar nenorim, bet tampame pasienio valstybe tarp konkuruojančių valstybių ir prie to teks prisitaikyti.
G.Vitkaus teigimu, Lietuva priprato prie sėkmės, todėl gali atsirasti klaidingas supratimas, kad mes valdome situaciją ir tik nuo mūsų priklauso šalies ateitis:
„Pagrindinis iššūkis mums yra tai, kad iki šiol Lietuvai labai sekėsi. Nuo to gali ir galva apsisukti. Reikia suprasti, kad ne visada viskas yra įmanoma ir daug kas priklauso nuo tarptautinės situacijos.
Mūsų laukia įdomus dešimtmetis. Mes norim ar nenorim, bet tampame pasienio valstybe tarp konkuruojančių valstybių ir prie to teks prisitaikyti.“
Lietuva pralaimi nekariaudama
Lietuva savo nepriklausomybę prarado keletą kartų. Visais atvejais tai nebuvo karinis pralaimėjimas, – teigė T.Čeponis.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis pasakojo, kaip sudėtinga nepasiduoti galingos priešiškos valstybės įtakai.
„Mes esame išstumti iš komforto zonos. Dažnai apie kitus sprendžiame pagal save. Jeigu mes nemeluojame, galvojame, kad nemeluoja ir kiti. Deja, taip nėra.
Ne visi žmonės supranta, kas yra propaganda. Tai gali būti ir auklėjimas, informavimas, įtaka, bet tai gali būti ir sąmoningas klaidinimas. Būtent tai yra didžiausias pavojus.
Dažnai galvojame, kad žmonės yra išsilavinę ir jie patys atskirs, kur yra melas, o kur tiesa. Istorija rodo, kad propagandą nuo tiesos atskirti nėra paprasta. Lietuva savo nepriklausomybę prarado keletą kartų. Visais atvejais tai nebuvo karinis pralaimėjimas“, – teigė jis.
T.Čeponis priminė, kaip per Lietuvos-Lenkijos padalijimus carinė Rusija darė įtaką bajorijai. Vėliau įtaka buvo daroma politiniam elitui. „Šiuo metu mes gyvename informaciniame amžiuje ir įtaką nesunkiai galima daryti visiems“, – kalbėjo viršila.
Kovos priemonės nepakankamos
Kelia juoką, kai bandome su propaganda kovoti žiniasklaidai skirtais įstatymais.
Pasak jo, kuo daugiau informacijos šaltinių, tuo sunkiau juos atsirinkti ir įvertinti: „Turime atpažinti propagandą, šia informacija reikia dalintis ir ją viešinti, stabdyti propagandos kanalus, kurti savo atsvarą melui. Tam labai svarbus informacinis raštingumas“, – teigė T.Čeponis.
Jis priminė, kad apie 400 tūkst. lietuvių, arba 14 proc. auditorijos, vis dar žiūri Rusijos kanalus. Tiek balsų lengvai pakaktų bet kuriai politinei partijai patekti į Seimą ir formuoti valdančiąją daugumą.
„Propaganda pradėta kurti ne informacijai pateikti, o klaidinti. Kelia juoką, kai bandome su propaganda kovoti žiniasklaidai skirtais įstatymais“, – minėjo T.Čeponis.
