Prieš Seimo rinkimų pirmąjį turą Darbo partija tikėjosi 10 proc. rinkėjų palaikymo daugiamandatėje ir 20 mandatų po antrojo turo, tačiau dabar aišku, kad Darbo partija daugių daugiausia gali tikėtis 5 vietų Seime.
Tuo tarpu 6,5 proc. rinkėjų palaikymo daugiamandatėje apygardoje ir 11-12 mandatų po abiejų turų tikėjusis partija „Tvarka ir teisingumas“ jau turi penkis Seimo narius ir dar keturi jos kandidatai kausis antrame rinkimų ture.
Nepaisant skirtingų rezultatų ir Darbo, ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijų pirmininkai pirmadienį nutarė atsistatydinti.
Nepavyko apsimesti opozicija
Politologė Ainė Ramonaitė sako, kad abi partijos turėjo panašias startines pozicijas ir panašias problemas, tačiau Darbo partijai perkopti 5 proc. rinkėjų palaikymo kartelę greičiausiai nepavyko dėl to, kad jai šių bėdų net užmaskuoti nepavyko.
Darbo partija debatuose gana tiesmukai susisiejo su Vyriausybe, o „tvarkiečiai“ elgėsi taip, lyg būtų opozicijoje, – sako A.Ramonaitė.
„Abi partijos turėjo keletą panašių problemų dėl to, kad jų lyderiai nevedė sąrašo ir jų lyderystė nebuvo ryški. Be to, abi jos priklausė valdančiajai daugumai ir tai abiem buvo gana problematiška, nes visada jų rinkimų kampanijos rėmėsi valdžios kritika ir tam tikru populizmu, kuris būnant valdžioje sunkiai realizuojamas“, – sakė politologė.
Ji pripažino, kad lyderystės trūkumą Darbo partija pajuto stipriau, nes partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas pasitraukė, o iš „tvarkiečių“ perbėgęs ir prie „darbiečių“ vairo stojęs Valentinas Mazuronis nesugebėjo taip mobilizuoti partijos narių.
„Anksčiau jie puikiai mokėjo mobilizuoti savo pačių narius. Kiek suprantu, ir finansinės paskatos buvo duodamos už rinkėjų pritraukimą. Matyt, šie dalykai po V.Uspaskicho išėjimo nebevyksta ir tas aparatas, kuris veikė kaip verslo įmonė, nustojo veikti, o V.Mazuronis ir toliau rinkėjams siejasi su „tvarkiečiais“, – svarstė A.Ramonaitė.
Tuo tarpu „tvarkiečiai“ net Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) lankstinukuose įdėjo partijos vadovo Rolando Pakso nuotrauką ir sugebėjo pažadus išdėstyti skaičiais.
„Darbo partija debatuose gana tiesmukai susisiejo su Vyriausybe, o „tvarkiečiai“ elgėsi taip, lyg būtų opozicijoje ir gal žmonių nelabai buvo suprantami kaip valdančiųjų atstovai. VRK išleistoje knygelėje jie net surašė ne programinius principus, o plikus skaičius ir tai tapo nemokamai gautu rinkimų triuku, kurį anksčiau naudojo tie patys „darbiečiai“, – aiškino politologė.
Pasak jos, „tvarkiečiai“ šiuose rinkimuose taikė ir Lenkijos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos taktiką ir tai jiems pavyko geriau nei Lenkų rinkimų akcijai.
Darbo partijos „kunigaikštystės“ praranda statusą, „tvarkiečių“ – ne
Pasak jos, „tvarkiečius“ rinkimuose ištraukė kelios apygardos – Visagino-Zarasų, Pietų Žemaitijos, Gargždų, Šilutės, Jurbarko-Pagėgių, kur už partiją balsavo nuo 12 iki beveik 26 proc. visų rinkėjų.
„Šiose apygardose partija labai suleidusi šaknis ir ne visai teisėtais būdais. Tuo tarpu Darbo partijai šias „tėvonijas“ jau nuo savivaldybių rinkimų išlaikyti, matyti, tampa sunkiau“, – pastebėjo ji.
Darbo partija šiuose Seimo rinkimuose Kėdainių apygardoje šiemet sulaukė 18,18 proc. rinkėjų palankumo, nors prieš ketverius metus Seimo rinkimuose šioje apygardoje už „darbiečius“ balsavo net 48,36 proc. rinkėjų.
Prieš ketverius metus Darbo partija taip pat smarkiai pirmavo ir daugiau nei 30 proc. rinkėjų balsų gaudavo Ukmergėje, Akmenės-Joniškio apygardoje, kur kandidatavo Loreta Graužinienė ir Saulius Bucevičius, dabar perbėgęs pas liberalus. Dabar šiose apygardose Darbo partija balsų surenka gerokai mažiau.
Net nauja „darbiečių“ tėvonija tapusioje Molėtų-Širvintų apygardoje Darbo partija, net ir sulaukusi asmeninio Širvintų merės Živilės Pinskuvienės indėlio, nebepasiekia tokių gerų rezultatų ir tenkinasi 21,92 proc. rinkėjų balsais.
Grįš V.Uspaskichas?
Pasak A.Ramonaitės, Darbo partijos likimas dabar greičiausiai priklauso nuo jos įkūrėjo V.Uspaskicho sprendimo. Jei šis nutartų „pagailėti savo kūdikio“ ir grįžti, „darbiečiai“ gali atsigauti.
„Jeigu jis to nepadarys, gali prasidėti visiškas partijos byrėjimas, nes šios partijos nariai dalyvauja politikoje dėl pragmatiškų priežasčių – ne dėl vertybių, todėl jiems nesvarbu, kurioje partijoje būti, svarbu, kad ta partija būtų sėkminga“, – sakė ji.
Tuo tarpu „tvarkiečiams“ vadovauti greičiausiai stos Seimo narys ir partijos rinkimų štabo vadovas Remigijus Žemaitaitis, tačiau vargu, ar žmonės jį apskritai atpažįsta, sako politologė.
„Aišku, jei labiau rodysis, žinomumas augs, tačiau ši partija vis tiek buvo ypatingai susieta su R.Pakso asmenybe ir iki šiol yra žmonių, kurie balsuoja už ją tik dėl „neteisingos“ apkaltos. Jei R.Pakso neliks, tai šie rinkėjai irgi prapuls ir partiją bei jos įvaizdį teks perkurti iš naujo“, – sako ji.
R.Žemaitaitis: „Buvome ramūs kaip belgai“
R.Paksui kritikos pažėręs ir po to „Tvarkos ir teisingumo“ rinkimų štabo vadovu pavasarį tapęs Seimo narys R.Žemaitaitis sako neabejotinai dalyvausiantis partijos pirmininko rinkimuose.
Jis akivaizdžiai „Tvarkos ir teisingumo“ pergalę laiko savo nuopelnu, nes iki jam tampant rinkimų štabo vadovu partija neturėjo nei programos, nei kandidatų sąrašo, o tuometis rinkimų strategas Valdas Vasiliauskas tauškė tik tiek, kad rinkimai bus paremti kritika konservatoriams.
Pasak R.Žemaitaičio, „Tvarka ir teisingumas“ pasiekė šiek tiek mažiau, nei tikėjosi, bet tik dėl to, kad prieš pat rinkimus partiją sukrėtė skandalas dėl Kęstučio Komskio brolio Arvydo nušauto Valstybinės sienos apsaugos tarnybos šuns.
Anot jo, daug kas „tvarkiečiams“ numatė prastesnius rezultatus, nes skaičiavo procentą ne nuo ateiti balsuoti pasiryžusių rinkėjų, o nuo visų piliečių.
„Darbiečiams“ buvo 5,1 proc. o mums 7,7 proc., todėl mes buvome ramūs kaip belgai. Jei ne nelaimingas atsitikimas su šunimi, tai, manau, rezultatas būtų buvęs dar geresnis ir daugiamandatėje būtume gavę nuo 6 iki 9 vietų. Jei būtų galėjęs R.Paksas dalyvauti, kaip turėjo būti, išvis būtume gavę 15-18 vietų“, – sakė R.Žemaitaitis.
Pasak jo, „darbiečių“ pralaimėjimą lėmė dalinti melagingi pažadai apie butus Lazdynuose ir pašaipus požiūris į konkurentus.
„Nesąžiningas V.Mazuronio elgesys, kad jis buvo nedoras ir melavo žmonėms, kai jis išėjo iš mūsų partijos, bet neatsisakė su mumis iškovoto europarlamentaro mandato, o paskui net nedalyvavo rinkimuose, o skaičiavo didesnę algą, nulėmė viską. Visi žmonės apie tai kalbėjo ir labai pyko. Galiu dabar galvą duot nukirst, kad iki vasario 1 dienos jis ir iš Darbo partijos narių išeis, nes sutartis baigs galioti“, – sakė R.Žemaitaitis.
V.Mazuronis kaltina gramatiką, teisėsaugą ir save
Darbo partijos pirmininko pareigų pirmadienį atsisakęs V.Mazuronis sako, kad taip prisiėmė atsakomybę už prastus rezultatus, dėl kurių kaltina ir save. Tačiau iš partijos trauktis politikas neketina ir padės naujam „darbiečių“ lyderiui, jei jis to norės.
Klausiamas, kodėl Darbo partijos viltys be vargo surinkti 5 proc. rinkėjų balsų žlugo, V.Mazuronis aiškino, kad tai lėmė „kompleksas priežasčių“.
„Tas didžiulis puolimas ir spaudimas partijai, net ir visokias smulkias detales, smulkias klaidas išpučiant. Kita vertus, matyt, ir mūsų nesugebėjimas duoti reikiamą atkirtį, nesugebėjimas procesų teisingai nušviesti ir žmonėms buvo sukurtas toks tarsi neigiamos partijos, kurios žmonės tik klaidas – tai gramatines, tai kitokias smulkias – daro“, – aiškino V.Mazuronis.
Kitas dalykas, lėmęs sumažėjusį palaikymą, anot jo, buvo teisėsaugos pradėtas tyrimas ir pareikšti įtarimai korupcija partijos pirmininko pavaduotojui Vytautui Gapšiui.
„Nemotyvuoti teisėsaugos įsikišimai, turiu galvoje įtarimus V.Gapšiui, kurių per tiek laiko jokio pagrindo neišryškėjo, išskyrus politinį, irgi prisidėjo“, – teigė jis.
V.Mazuronis tikino, kad simptomų, kad Darbo partijos rinkėjų mažėja, buvo galima pastebėti ir per savivaldos rinkimus, kai buvo visiškai pralošta miestuose.
„Nusivylimo buvo po truputį matyti. Čia ne vienas žmogus lemia, bet yra kompleksas dalykų. Matyt, žmonės, tarp jų ir partijos nariai, yra šiek tiek nuvargę, šiek tiek nusivylę, šiek tiek nematantys prasmės. Juos arba pakeli, arba nelaba pavyksta. Šįkart, matyt, nelabai pavyko“, – kalbėjo jis.
