Marijampolietė Virginija teigė nustebusi, kad artėjant liepos viduriui prekybos tinklų parduotuvėse nusipirkti lietuviškų bulvių beveik neįmanoma. Pasak moters, ji neieškotų bulvių prekybos centre, jei turėtų laiko sulakstyti iki turgaus, kur lietuviškos šviežios bulvės kur kas pigesnės. Priklausomai nuo jų dydžio kilogramas kainuoja nuo 1 iki 2 litų.
Jei būtų kam parduoti, visas parduočiau Lietuvoje, bet pirkėjų nėra, – sakė ūkininkas.
Pirkėjai stebisi, kodėl šiuo metų laiku, kai jau ir Lietuvoje subrendo šiųmetės bulvės, jų dažniausiai reikia ieškoti turguose, bet ne prekybos centruose. O ūkininkai aiškina neturį kur bulvių dėti. Kėdainių rajone ūkininkaujantis Rimantas Žebarauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad didžiausia problema, su kuria susidūrė – ankstyvųjų bulvių realizacija. „Nėra kur parduoti bulvių – jų niekas neperka. Jei tik atsirastų pirkėjų, tai ir bulvių priauginti bei parduoti būtų galima dar daugiau", – tvirtino ūkininkas.
Ūkininkas derlių parduoda Latvijoje, Estijoje, nes Lietuvoje už kilogramą parduotų ankstyvųjų bulvių ūkininkas gauna apie litą, o gretimose valstybėse kiek daugiau: „Jei būtų kam parduoti, visas parduočiau Lietuvoje, bet pirkėjų nėra.“
Jam pritaria kitas Kėdainių krašto ūkininkas Saulius Dambrauskas. Anot jo, geriausia būtų derlių realizuoti per prekybos tinklus, tačiau šie lietuviškų bulvių įsileisti nelinkę. „Mums priekaištauja, kad bulvės greitai pajuoduoja ir pirkėjai jų vengia. Bet kaip jos nepajuos, jei stovi keletą dienų sandėliuose. Ankstyvųjų bulvių luobelė nėra susiformavusi, todėl jos ir juosta", – sakė ūkininkas.
„Lietuvos žinioms“ ūkininkai tvirtino, jog Lietuvoje bulvių tikrai priauginama tiek, kad užtektų savų. Bereikia tik vieno – kad ši produkcija būtų prieinama kaip galima platesniam prekybos tinklų pirkėjų ratui. Tuo tarpu šiuo metu, ūkininkų įsitikinimu, prekybos tinklų durys jiems privertos, nes daug bulvių yra įsivežama iš užsienio.
„Bandėme tartis su prekybos tinklais, prašėme jų, kad vengtų nuo liepos vežtis užsienietiškų bulvių, nes Lietuvoje jų labai daug priauginama. Tačiau kalbos taip ir liko kalbos", – skundėsi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad prekybininkai lietuviškų bulvių neignoruoja. Jų beveik visuomet yra prekybos centrų lentynose, bet lietuviškos bulvės ne visuomet sulaukia pirkėjų dėmesio.
„Kai kada patys ūkininkai iš pradžių labai nori parduoti bulvių, bet kai sužino, kad mes reikalaujame nuolat tiekti ir ne kilogramais ar maišais, bet kur kas didesniais kiekiais, kad yra keliami nemaži reikalavimai bulvių prekinei išvaizdai, norinčiųjų parduoti lieka labai nedaug. Mums būtų pigiau bulves pirkti iš vietos augintojų, nei įsivežti iš Ispanijos. Bet jei mums siūlomų vietinių bulvių kaina tokia, kad už ją tų bulvių niekas nepirks, tai kokia prasmė mums tokias bulves pirkti. Sunkmečiu pirkėjas nori mažos kainos, bet kokybės kartelės nenuleidžia", – tvirtino R.Saulytė.
