Kodėl Kaunas dar neskuba atsisakyti vienkartinių plastikinių indų miesto renginiuose?

Aplinkos ministerija primena, kad nuo 2021 m. liepos 3 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) bus draudžiama tiekti rinkai vienkartinius plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius (šakutes, peilius, šaukštus, lazdeles), lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, prie oro balionėlių, tvirtinamas ir jiems laikyti skirtas lazdeles, jų detales.

Taip pat bus draudžiama rinkai tiekti iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio. Iki 2026 m. reikia gerokai sumažinti maisto, skirto nedelsiant suvalgyti vietoje arba išsinešti, taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą.

„Scanpix“ nuotr./Vienkartiniai plastikiniai indai

Lietuvoje vienkartinių plastikinių indų per miesto šventes ir viešus renginius atsisakė Joniškio rajono savivaldybė (nuo 2019 m. spalio), Panevėžio miesto savivaldybė (nuo 2020 m. sausio), Vilniaus miesto savivaldybė (nuo 2020 m. kovo), Utenos rajono savivaldybė (nuo 2020 m. birželio) bei Neringos savivaldybė. Tokią idėją ketina svarstyti Klaipėdos miesto savivaldybė. Tačiau antras pagal dydį šalies miestas kol kas neskuba žengti tokio žingsnio.

Du komitetai nepritarė, kurs darbo grupę

Vasarį Kauno tarybos narė, konservatorė Jurgita Šiugždinienė išplatintame pranešime žiniasklaidai teigė, kad registravo tarybos sprendimo projektą: siūloma atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių miesto šventėse ir prekyboje viešose vietose. Klausimas buvo svarstytas dviejuose Kauno miesto savivaldybės tarybos komitetuose – Valdymo ir bendruomenių plėtojimo bei Ekonomikos ir finansų – tačiau abu jie sprendimo projektui nepritarė.

Projekte aiškinama, kad po miesto renginių išmetama daug vienkartinių indų, kurie daro žalą aplinkai. Be to, dėl priimtos ES direktyvos šių indų netrukus nebus galima pardavinėti. J.Šiugždinienė remiasi Vilniaus ir Panevėžio miestų bei Joniškio rajono savivaldos sprendimais atsisakyti plastikinių indų per miesto šventes, tuo pagrįstas projektas Kaunui.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Jurgita Šiugždinienė

Tačiau Valdymo ir bendruomenių plėtojimo komiteto nariai konstatavo, kad šis sprendimo projektas nėra iki galo paruoštas ir neišsprendžia Kauno, kaip žalio miesto, galimybių, todėl pasiūlė suformuluoti Savivaldybės administracijai siūlymą, atsižvelgus į išsakytas nuomones. Taip rašoma šio komiteto protokole, kurį 15min atsiuntė Kauno mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Jarusevičius.

„Buvo diskutuojama dėl depozito sistemos, dėl vienkartinių indų pakeitimo nevienkartinių indų naudojimu, buvo siūloma sukurti sistemą verslui, motyvuojančią naudoti ekologines priemones, gal atleidžiant tas įmones nuo mokesčių renginių metu, kurios naudoja alternatyvas, o tiems verslo subjektams, kurie naudoja vienkartinius plastikinius indus, taikyti didesnius mokesčius, kalbėta apie visuomenės švietimą. Buvo pasiūlyta Savivaldybės administracijai sudaryti darbo grupę, įtraukiant Giedrių Bučą, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ įkūrėją ir verslo atstovus“, – rašoma komiteto protokole.

„Paviršutiniškas projektas“

15min persiųstame komentare Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis sakė, kad tokia darbo grupė nagrinėtų ir teiktų pasiūlymus, kaip sumažinti plastikinių gaminių poveikį aplinkai. Bus siekiama sukurti sistemą, motyvuojančią verslo subjektus savo veikloje naudoti ekologines priemones.

Kauno miesto savivaldybės nuotr./Kauno vicemeras Mantas Jurgutis

Jis taip pat teigė, kad tarybos sprendimo projektas parengtas gana paviršutiniškai, o jo autorė (J.Šiugždinienė – red. past.) neatvyko pati jo pristatyti savivaldybės tarybos komitetams.

„Aplinkybė, jog savo parengtą sprendimo projektą komitetams pristatė ne pati jo autorė, bet kitas asmuo, – išties nekasdieniška praktika. Be to, siūloma ne tik atsisakyti plastiko, bet tuo pačiu prekybininkai įpareigojami pasirūpinti atliekų rūšiavimu, pastatant konteinerius ir plastikui. Taigi siūlymai akivaizdžiai prieštarauja vienas kitam“, – komentavo M.Jurgutis.

Pasak jo, sprendimo projektas kone nukopijuotas nuo kitų miestų, tačiau į problemą žiūrima pernelyg siaurai, mat renginiai tėra dalis viso miesto gyvenimo ir ne mažiau svarbu tokius pokyčius diegti kompleksiškai, apimant švietimo įstaigas, kitas institucijas bei organizacijas.

J.Šiugždinienė atsakė, kad analogiški sprendimai priimti kituose Lietuvos miestuose, kur jie nepasirodė paviršutiniški.

„Remiantis švietimo, skatinimo, bet ne draudimo principais“, – apie tai, kaip reiktų diegti šią idėją Kaune, sakė M.Jurgutis.

J.Šiugždinienė atsakė, kad analogiški sprendimai priimti kituose Lietuvos miestuose, kur jie nepasirodė paviršutiniški. Jos manymu, plastikinių vienkartinių indų atsisakymo klausimas Kaune jau seniai buvo pribrendęs ir sunku pasakyti, kodėl jis nebuvo sprendžiamas. J.Šiugždinienė pridūrė, kad nebūtina ateiti į komitetą pristatyti siūlomo projekto.

„Aš pakviečiau pristatyti mūsų frakcijos narius. Pakviečiau ekspertą G.Bučą į Valdymo ir bendruomenių plėtojimo komitetą. Aš negalėjau atvykti dėl darbinių įsipareigojimų, sužinotų išvakarėse. Jeigu pasirodė, kad trūksta kokių nors dalykų, buvo galima klausimą atidėti, nukelti kitiems posėdžiams, bet ne atmesti“, – komentavo J.Šiugždinienė.

Aplinkybė, jog savo parengtą sprendimo projektą komitetams pristatė ne pati jo autorė, bet kitas asmuo, – išties nekasdieniška praktika, – aiškino M.Jurgutis.

Reikia laiko pasiruošti

Anot Kauno vicemero M.Jurgučio, tokios permainos negali vykti paskubomis. Reikia laiko, kad renginių organizatoriai bei prekybininkai deramai pasirengtų, gebėtų kokybiškai užtikrinti higienos normų laikymąsi ir elementarią tvarką.

„Miestas pasisako už pokyčius, tačiau nepritaria siūlomam draudimų ar netgi savotiškos prievartos metodui. Drausti būtų paprasčiausias būdas, bet tikrai ne pats efektyviausias. Verčiau turėtume motyvuoti įmones, organizacijas, taip pat ir pačius kauniečius elgtis sąmoningai bei savo iniciatyva prisidėti prie taršos šaltinių mažinimo. Kaip ir po kiekvienos Europos Sąjungos direktyvos, taip ir šiuo atveju pirmiausia turėtų būti parengti nacionaliniai teisės aktai, kuriais vadovautųsi miestų savivalda“, – atsakyme dėstė M.Jurgutis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaunas

Paminėjus Vilniaus pavyzdį, kai sausį priimtas sprendimas įsigalios kovą, prieš Kaziuko mugę, M.Jurgutis sakė, kad atgarsiai iš sostinės jau pasiekė ir Kauną. Pasak jo, daugelis prekybininkų skundžiasi nespėję pasirūpinti indais, stalo įrankiais ir kitais būtinais daiktais vietoje anksčiau naudotų vienkartinių.

„Taigi akivaizdu, kad paskubomis tokie sprendimai negali būti priimami, o kiek preliminariai laiko reikėtų, veikiausiai pamatysime per diskusijas darbo grupėje, kuri artimiausiu metu bus sudaryta ir nagrinės bei teiks pasiūlymus dėl Europos Sąjungos institucijų direktyvos įgyvendinimo“, – atsakė Kauno mero pavaduotojas.

Teisės aktas pateiktas, bet kreipsis į savivaldybes

Aplinkos ministerija palaiko savivaldybių savanoriškas žiedinę ekonomiką skatinančias iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti vienkartinio plastiko gaminių vartojimą.

„Kaip rodo kitų miesto pavyzdžiai, nereikia laukti teisės aktų, pakanka savivaldybės tarybos sprendimo“, – atsakė aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis.

Agnė Bagočiutė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė, 15min sakė, kad ES direktyvos dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo nuostatos į Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2021 m. liepos 3 d. Teisės aktų projektai, kuriuose nustatomi draudimai tiekti rinkai tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius, jau pateikti Seimui 2019 m. pabaigoje.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Agnė Bagočiutė

Ministerijos atstovė nurodė, kad, gerėjant ekonominei situacijai Lietuvoje, susidarančių plastiko atliekų kiekis pastaraisiais metais auga: 2017 m. Lietuvoje buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio apdorojimo metu susidarė 93,9 tūkst. tonų plastiko atliekų, 2018 m. – 100,5 tūkst. tonų plastiko atliekų, didžiąją dalį jų – 61 proc. – sudarė plastiko pakuočių atliekos.

Aplinkos ministerijos grafikas/Plastiko atliekų susidarymas ir tvarkymas

„Norint įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus bei reikšmingai sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių ir pakuočių vartojimą, svarbus visų – nuo kiekvieno gyventojo iki valstybės, savivaldos, mokslo institucijų, verslo – įsitraukimas. Bendromis pastangomis būtina operatyviau spręsti plastiko taršos problemą, kuri yra aktuali visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje“, – aiškino A.Bagočiutė.

Pasak jos, tvaraus vartojimo skatinimas, visuomenės sąmoningumo didinimas yra vieni iš pagrindinių Lietuvos atliekų tvarkymo strateginių tikslų. O savivaldybės yra įpareigotos mažinti jų teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų kiekį. Todėl savivaldos iniciatyvos, kuriomis to siekiama bei skatinama mažinti vienkartinio plastiko gaminių vartojimą, reikšmingai prisideda prie minėtų tikslų pasiekimo.

Nereikia laukti teisės aktų, pakanka savivaldybės tarybos sprendimo, – atsakė J.Jaskonis.

Be to, pati ministerija ketina artimiausiu metu kreiptis į savivaldybes.

„Į savivaldybes kreipsimės raštu, adresuotu Lietuvos savivaldybių asociacijai, ragindami jau dabar, nelaukiant, kol tam tikri vienkartiniai plastikiniai gaminiai bus uždrausti tiekti rinkai, pasekti kitų savivaldybių geruoju pavyzdžiu ir savivaldybėse organizuojamuose renginiuose atsisakyti vienkartinių plastikinių gaminių“, – rašė A.Bagočiutė.