Gimstamumo skatinimas socialinėmis garantijomis pasiteisino
Kodėl šiemet uostamiestyje tiek daug pirmokų, atskleidžia Statistikos departamento duomenys. Prieš septynerius metus, kuomet pasaulį išvydo būsimieji pirmokai, gimstamumas Klaipėdoje augo kaip ant mielių. 2007 m. gandrai aplankė 1 780 klaipėdiečių šeimų, 2008 m. – jau 1 810 šeimų.
Palanki socialinių garantijų sistema prieš septynerius metus ne tik klaipėdietes, bet ir visos Lietuvos mamas skatino pamečiui susilaukti ne vienos atžalos.
O štai mažiausiai vaikų per pastaruosius penkiolika metų klaipėdiečiai susilaukė 2003 m. – 1 480. Kodėl po to gimstamumo kreivė pradėjo kilti aukštyn, paaiškina 2007 m. įvesta palanki socialinių garantijų sistema.
Vaikelio susilaukusioms mamoms metus laiko kas mėnesį buvo mokama 100 proc. buvusio atlyginimo dydžio motinystės pašalpa, antruosius metus – 80 proc.
Tokia valstybės parama ne tik klaipėdietes, bet ir visos Lietuvos mamas skatino po kurio laiko susilaukti ir dar vienos atžalos. Mažylių bumo rezultatas – į mokyklas tuoj iššuoliuosiantis gausus pirmokų būrys.
Grūstys eilėse į darželius
Išaugęs gimstamumas Klaipėdą, kaip ir kai kuriuos kitus miestus, užklupo nepasiruošusią. Darželių stygius už ugdymo įstaigų borto palieka tūkstančius vaikų. Šiemet vien į uostamiesčio darželius nepateks 575 klaipėdiečių atžalos.
Tikėdamasi sumažinti grūstis į ikimokyklines ugdymo įstaigas, Klaipėdos savivaldybė, sekdama sostinės pavyzdžiu, įdiegė centralizuotą registravimo sistemą. Manyta, kad taip klaipėdiečiai nebegalės piktnaudžiauti ir vienu metu registruotis į kelis darželius.
Tačiau įgyvendina naujovė atsipirko nežymiai. Dėl centralizuotos registracijos eilėje į darželius atsilaisvino kiek daugiau nei šimtas vietų. O darželinio amžiaus vaikų Klaipėdoje – maždaug 9 tūkstančiai.
Darbo neteko pusšimtis pedagogų
Nepaisant pirmokėlių bumo, Klaipėdoje prieš naujuosius mokslo metus teko atleisti pusšimtį mokytojų. Dėl švietimo sistemos reorganizacijos sujungtos dvi suaugusiųjų mokyklos, o rusiška A.Rubliovo mokykla sujungta su „Santarvės“ pagrindine mokykla.
Sumažėjus švietimo įstaigų, sumažėjo iš pedagogų. Atleisti teko 47 mokytojus. Kiek teks išleisti jų išeitinėms kompensacijoms, Klaipėdos savivaldybė dar skaičiuoja.
Registruoja mokyklos nelankančius vaikus
Užsienyje besimokantys vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, įtraukiami į mokyklos nelankančių vaikų sąrašą.
Stulbinanti uostamiestyje ne tik gimstamumo ar į mokyklas išsiruošusių pirmokų statistika. Ugdymo įstaigų nelankančių vaikų registras taip pat iškalbingas.
„Tai, žinoma, nereiškia, kad jie dingę be žinios, ar bastosi neprižiūrimi. Įprastai tai emigrantų vaikai. Į užsienį išvažiavę klaipėdiečiai drauge išsiveža ir savo vaikus, tačiau nepasirūpina sutvarkyti gyvenamosios vietos deklaracijos.
Taip šie vaikai patenka į mokyklas nelankančių vaikų registrą, nors mokosi užsienyje“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė. Švietimo ministerijos duomenimis, Klaipėdoje yra 860 vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota uostamiestyje, tačiau ugdymo įstaigose jie taip ir nepasirodo.
.
