TS-LKD per 2012-aisiais vykusius Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje gavo 15,08 proc. balsų, tuo metu LS – tik 8,57 proc. Po rinkimų konservatoriai krikdemai turėjo 33 vietas Seime, liberalai – 10 vietų.
Per šią Seimo kadenciją gerokai pakito šių dviejų partijų populiarumo santykis. Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ balandžio 19-25 d. atliktos apklausos duomenimis, Liberalų sąjūdis pagal populiarumą vis labiau lenkia Tėvynės sąjungą. Už LS balandį būtų balsavę 15,5 proc. apklaustų žmonių, o prieš mėnesį šios partijos reitingas siekė 15 proc. Tuo metu Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamų konservatorių rėmėjų gretos aptirpo: balandžio mėnesį už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus norėjo balsuoti 7,5 proc. respondentų, kovo mėnesį – 10,6 proc.
Palyginus dviejų centro dešinės partijų reitingus, matyti, kad kovą liberalai lenkė konservatorius pusantro karto, o balandį – net dvigubai. Prieš ketverius viskas buvo lygiai atvirkščiai – konservatoriai beveik dvigubai pranoko liberalus procentiniu balsų santykiu Seimo rinkimuose. Kas galėjo lemti šį radikalų pokytį?
Kas sutrukdė Tėvynės sąjungai
Kaip teigia LRT.lt pašnekovai, viena esminių reitingų pokyčių priežasčių buvo naujojo TS-LKD vedlio paieškos ir kaita.
Naujienų portalo 15min aktualijų skyriaus redaktorius Raimundas Celencevičius teigia, kad ši partija „paveldėjo“ ir buvusio premjero Andriaus Kubiliaus valdymo šleifą – šiam politikui esą teko priimti ne pačius populiariausius sprendimus, be to, konservatoriai nesugebėjo rinkėjų įtikinti, kad tie sprendimai buvo būtini ir reikalingi, jog vėliau žmonės gyventų geriau ar bent jau taip, kaip gyvena dabar.
„Kitas svarbus dalykas yra tai, kad nebuvo sklandaus konservatorių viršūnių pasikeitimo. Naujoji partijos vadovybė galbūt ir tinka daliai vyresnių ir ištikimiausių rinkėjų, bet jokių naujų ar tų, kuriuos jie išbarstė per ankstesnę kadenciją, naujasis vadovas nesugeba pritraukti. Tai yra pagrindinis dalykas, kodėl pasikeitė dviejų dešiniųjų jėgų santykis“, – LRT.lt komentavo R.Celencevičius.
Pasak dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio, konservatoriai strigo vykdydami savo atsinaujinimo ir atsijauninimo programą.
„Jie sprendė, kuo pakeisti A.Kubilių, o galų gale surado prastą variantą, nors pačiam A.Kubiliui ir jam lojaliai partijos vadovybės daliai atrodė, kad tai yra puikus ir kone meistriškas ėjimas žirgu. Dabar, kiek girdžiu iš partijos vidaus, suprantama, kad buvo padaryta klaida, ir nei jaunasis partijos vadovas, nei jį supanti jaunoji komanda nesugeba pasiekti esminio proveržio plečiant savo rinkėjų ratą“, – sako politikos apžvalgininkas.
Kaip teigia V.Bruveris, vienintelis dalykas, kurio dabar gali tikėtis TS-LKD – išlaikyti ištikimiausius savo rinkėjus. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje jie esą gali tikėtis gauti apie 200 tūkst. balsų. „Čia kalbame apie tą elektoratą, kurį, reikia tikėtis, jie sugebėjo išlaikyti, nes nerado nei naujų idėjų, nei naujų žmonių, nei naujų metodų bendrauti su visuomene ir pritraukti naujų rinkėjų, perimti kitus rinkėjus iš liberalų“, – pridūrė V.Bruveris.
Savo ruožtu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas taip pat sutinka, kad konservatoriai turėjo rimtą lyderių krizę, ir naujam lyderiui esą kol kas dar nepavyko įgyti tokio populiarumo, kokio iš jo tikimasi. Ar dar pavyks jį įgyti iki Seimo rinkimų? „Visko gali būti. Žinoma, laikas senka, ir šie rinkimai akivaizdžiai parodys, ar tai buvo tinkamas sprendimas“, – atsako T.Janeliūnas.
Be to, pasak politologo, konservatoriai prarado savotišką idėjų monopolį kalbant apie Rusiją ir karinio saugumo klausimus. Anot TSPMI profesoriaus, šią temą gana sėkmingai perėmė liberalai, ir konservatoriai – jau tik vieni tų, kurie kalba apie grėsmes. Tai esą taip pat išskaidė potencialius rinkėjus.
„Konservatoriams išties nelabai pavyksta perimti jaunesnės kartos rinkėjų elektorato, su kuriuo sėkmingiau dirba Liberalų sąjūdis. Čia liberalams, matyt, padeda labiau į populizmą linkę nariai, tokie, kaip Antanas Guoga. Toks patrauklesnis kai kurių naujų asmenybių įvaizdis liberalams leidžia plačiau užsimoti, pritraukiant rinkėjus. Konservatoriai, matyt, tokių naujų itin populiarių veikėjų neturi. Ingrida Šimonytė, Tadas Langaitis galėtų būti vadinami naujais veidais, bet jie kol kas neturi tokio poveikio, kaip LS veikėjai“, – LRT.lt portalui dėstė T. Janeliūnas.
Liberalai sugebėjo išlikti nuošaly, o vėliau pasigirti
Kaip teigia 15min aktualijų skyriaus redaktorius R.Celencevičius, liberalai kol kas dirba ramiai ir be didesnių sukrėtimų, o per ankstesnę kadenciją, kuri buvo sunki dėl to, kad reikėjo priimti nepopuliarius sprendimus, sugebėjo išlikti nuošaly.
„Jie tarsi ir dalyvavo, bet tarsi nebuvo už tai atsakingi. Tuo metu per šiuos metus opozicijoje jie nuosekliai stiprino savo jėgas ir vykdo ganėtinai efektyvią rinkimų kampaniją, perėmę Darbo partijos patirtį – ponas Eligijus Masiulis su savo komanda dabar važinėja po Lietuvos miestus ir spaudžia visiems žmonėms rankas. Pridėjus jų gana efektyvius viešuosius ryšius, tai duoda efektą“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Jo žodžiais, Liberalų sąjūdžio populiarumui galėjo pasitarnauti ir savivaldybių tarybų rinkimai bei laimėta sostinės vadovo kėdė, tačiau prieš rinkimus lazda esą gali pasisukti kitu galu.
Savivaldybių tarybų rinkimai prieš Seimo rinkimus liberalams gali atsisukti šiek tiek kitu galu, nes oponentai gali išnaudoti šiuos sustojimus vidury distancijos, – LRT.lt aiškino R.Celencevičius.
„Ponas Remigijus Šimašius po svaiginančios sėkmės dabar kažkur buksuoja, ir jo reitingas nekyla. Tie darbai, ko gero, pasirodė sunkesni nei jie atrodė prieš rinkimus. Taigi savivaldybių tarybų rinkimai prieš Seimo rinkimus liberalams gali atsisukti šiek tiek kitu galu, nes oponentai gali išnaudoti šiuos sustojimus vidury distancijos“, – LRT.lt aiškino R.Celencevičius.
Kaip sako dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas V.Bruveris, liberalai neatliko esminių idėjinių ar kadrinių atsinaujinimų partijoje, tačiau jiems esą pasitarnavo tai, kad nebuvo esminių teigiamų pokyčių tarp konservatorių. „Dalis dešiniųjų rinkėjų, matydami konservatorių stagnaciją ir bejėgiškumą, sroveno į liberalų pusę.
Tačiau svaigti ir džiaugtis tuo, kad jie iš konservatorių neva išplėšė pagrindinės dešiniosios jėgos titulą, manau, pernelyg nereikėtų. Tikroji liberalų banga buvo per EP rinkimus, o savivaldybių rinkimai, nepaisant pergalės Vilniuje, rodė, kad nacionaliniu mastu liberalai nebekyla, galbūt net išeikvojo savo elektorato rezervą. Dabartiniai reitingai ir atotrūkis yra dramatiškas, bet, jei mėgintume prognozuoti Seimo rinkimų rezultatus, manau, konservatoriai dar gali būti antri partijų rikiuotėje, taigi pirmi dešiniajame flange, ir aplenkti liberalus“, – prognozuoja V.Bruveris.
Politikos apžvalgininko skaičiavimu, šiuose Seimo rinkimuose labai daug reikš kova vienmandatėse apygardose, kuriose tradiciškai stiprios yra TS-LKD ir Socialdemokratų partijos. Vienmandatėse rinkimų apygardose per 2012 m. vykusius Seimo rinkimus LS gavo tik 3 mandatus, TS-LKD – 20.
Seimo rinkimai vyks spalio 9 dieną.
